Įprasti šiukšlių konteineriai kurorto gyventojams – jau senai pamiršta atgyvena

Lygiai prieš dešimtmetį Druskininkai ryžosi dar mažai išbandytoms naujovėms ir tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame visi įprasti antžeminiai atliekų surinkimo konteineriai, dar vadinami „spuogais“, buvo pakeisti pusiau požeminiais. Kaip po dešimties metų eksploatacijos dabar atrodo šie Suomijoje pagaminti konteineriai, kaip juos vertina patys druskininkiečiai ir kurorto svečiai?

Tiesą pasakius, aš net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Prieš šešerius metus iš Kauno persikėlę gyventi į Druskininkus, jau radome tokią tvarką ir taip apsipratome su visa kurorto estetika, jog bet kokie kiti sprendimai tikrai atrodytų keistai“, – sako dviejų vaikų mama Milda.
„Kol jūs nepaklausėte, net neatkreipiau dėmesio, kur čia iš viso pradingsta šiukšlės. Atrodo, kad jų čia tiesiog nėra – skirtingai nei pas mus, Peterburge. Štai jums ir tikri Vakarai – tokius konteinerius esu mačiusi tik Skandinavijoje“, – šypsosi iš Rusijos į Druskininkus su vyru pailsėti atvykusi Svetlana.

Įprastų pastatomų konteinerių aplink Druskininkus beveik neliko – tik soduose, ar tose vietose, kur negali privažiuoti atliekas surenkantis sunkvežimis ir konteinerius reikia išstumti. Visur kitur – mieste ir seniūnijose – tik pusiau požeminiai.

Šiuo metu Druskininkų savivaldybėje iš viso yra įrengtos 78 pusiau požeminių konteinerių aikštelės, kuriose yra 348 tokio tipo konteineriai, skirti surinkti komunalines ir pakuočių atliekas (popieriaus, plastiko, stiklo). Savivaldybėje prie daugiabučių gyvenamųjų namų iš viso yra įrengtos 65 pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Druskininkų mieste ? 54, Leipalingio miestelyje  7, Viečiūnų seniūnijoje  4.

„Pusiau požeminių „Molok“ konteinerių, kuriuos įsigijome iš konkursą laimėjusios „VSA Vilnius“, pirmasis eksploatavimo dešimtmetis parodė, kad jie stebėtinai patvarūs, puikiai dera prie ekologiškos kurorto aplinkos, gerai izoliuoja kvapus ir padeda išvengti paukščių bei kitokių „sanitarų“, norinčių kapstytis atliekose“, – sako Vilma Jurgelevičienė, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė.

Pašnekovės teigimu, per naudojimo laikotarpį pasitaikė pora incidentų, kai chuliganai padegė konteinerius – išdegė viduje esantys šiukšlių surinkimo maišai iš polipropileno, tačiau pačios plastikinės kapsulės praktiškai nenukentėjo. Greičiausiai nusidėvėjo tik ant konteinerių esantis ženklinimas; šį dalyką, anot administracijos direktorės, dar būtų galima tobulinti. Pats konteineris ir jo korpusas yra pagaminti iš atsparaus tvirto plastiko, daugkartinis maišas – iš tvirto polipropileno audinio.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas patvirtino, jog investicijos į pusiau požeminius konteinerius pasiteisino su kaupu, ir jie yra labai patenkinti jų eksploatacinėmis savybėmis. „Vienintelis palinkėjimas gamintojams – pačių dangčių konstrukcija galėtų būti patikimesnė – kartais jie ima strigti, todėl nelabai patogu pakelti“, – pageidavimą į Suomiją, kur gaminami šie konteineriai, netiesiogiai perduoda kurorto meras.
Prieš įrengiant konteinerius buvo nuspręsta pasirinkti modelius ne su metaline, bet plastikine kapsule. Šis sprendimas pasitvirtino: plastikinė kapsulė pasirodė turinti daugiau pranašumų. Ji – lengvesnė, visiškai nerūdija, yra ilgaamžė, gerokai atsparesnė įvairiems įlenkimams, įbrėžimams, neišvengiamai atsirandantiems eksploatacijos metu.
Agnė Baranauskaitė, Druskininkų savivaldybės architektrūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, sako jau tiesiog neįsivaizduojanti kurorto, apstatyto įprastais atliekų konteineriais. „Akivaizdžiai nukentėtų ne tik kurorto estetika. Patiems atliekų surinkėjams būtų gerokai sudėtingiau juos prižiūrėti“, – kalba specialistė. A. Baranauskaitė sako, jog per dešimtmetį konteinerių išvaizda praktiškai nepakito, jie nesisudėvėjo ir atrodo kaip nauji.

Anot jos, bene didžiausias trukdis tokiems konteineriams įrengti – požeminės komunikacijos. Kadangi, įrengiant aikštelę, konteinerio kapsulę tenka įkasti į žemę apie pusantro metro, reikia rasti tokią vietą, kurioje po žeme nebūtų nutiesta jokių inžinerinių tinklų.
Pusiau požeminius atliekų surinkimo konteinerius ketinama įrengti Alytaus, Birštono, Lazdijų ir kitose savivaldybėse. Daugelio savivaldybių atstovai jau domėjosi Druskininkų ir Vilniaus savivaldybių patirtimi, kuriose tokie konteineriai naudojami jau daugelį metų.

V. Jurgelevičienė linki kolegoms: „Nuoširdžiai linkiu sėkmės plečiant Lietuvoje tokio tipo atliekų surinkimo įrenginius – tikrai taps gerokai švariau ir jaukiau – juk sutvarkyta aplinka savaime jau įpareigoja žmones elgtis atsakingai. Druskininkų patirtis tikrai tai įrodo“.

„Druskininkų komunalinis ūkis“ archyvo nuotr.

„VSA Vilnius“ šiukšlių skandale: neturime jokių neviešų interesų

Reaguodami į 15min.lt rugsėjo 21 d. publikuotą straipsnį “Konkurencijos taryba įtaria tris bendroves sudarius kartelį“, pateikiame UAB „VSA Vilnius“ direktorės Jurgitos Petrauskienės komentarą apie pastaruoju metu Vilniaus mieste susiklosčiusią sudėtingą padėtį ir bendrovės „VSA Vilnius“ poziciją visame šiukšlių skandale:
„Pastaruoju metu, įsiplieskus vadinamajam „šiukšlių skandalui“, viešoje erdvėje tiek iš Aplinkos ministerijos, tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės vadovų pasigirsta kaltinimų, esą tai tik verslo grupių ir jų interesų konfliktas bei vykstantis atliekų rinkos persidalinimas. Tai taikoma visiems atliekų tvarkytojams, nenurodant konkrečių argumentų, ir visuomenėje formuoja klaidingą nuomonę, kad visos šias paslaugas teikiančios bendrovės vienaip ar kitaip dalyvauja „nešvarioje“ veikloje, įtariamos karteliniais susitarimais.
Mes, „VSA Vilnius“, atliekų tvarkymo paslaugas teikiame Vilniaus mieste ir Alytaus apskrityje, neturime jokių interesų nei statyti atliekų saugojimo aikštelių, nei jų deginimo gamyklų, nei kitų neviešų interesų.
Neturime jokių išskirtinių „šiltnamio” sąlygų, konkuruojame sąžiningai, siūlome pažangius atliekų surinkimo sprendimus ir siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo su klientais, nes būtent tai skatina mus investuoti, o klientams garantuoja geriausią paslaugą už tinkamą kainą. Esame nepakantūs protekcionizmui ir korupcijai; vieninteliai iš visų atliekų tvarkytojų dalyvaujame skaidraus verslo iniciatyvoje „Baltoji banga”.
Pastaruoju metu Vilniaus mieste susiklosčiusi sudėtinga padėtis tapo galima tik dėl to, kad anksčiau kai kurių ministerijų ir miesto savivaldybės kabinetuose buvo priimta abejotinų sprendimų. Tačiau net ir tokioje situacijoje, rizikuodami gauti baudas už netinkamai reglamentuotą atliekų tvarkymą, labiausiai rūpinamės, jog vilniečiai nepajustų jokių atliekų tvarkymo sutrikimų“, – sako Jurgita Petrauskienė, UAB „VSA Vilnius“ direktorė.

Varėnos gyventojus vis dar gąsdina šiukšlių konteinerių vagystės?

Nuo šių metų pavasario Varėnos miesto ir rajono gyventojams bei organizacijoms atliekų išvežimo paslaugas teikiančios bendrovės „VSA Vilnius“ atstovus vis dar stebina tai, kiek mažai gyventojų išstumia šiukšlių konteinerius iš savo namų kiemų, kad juos būtų galima laiku ištuštinti. „Priklausomai nuo metų laiko, konteinerius iš kiemų išstumia tik maždaug trečdalis (65 – 72 procentai) gyventojų. Gal žmonės taip tikisi sutaupyti, tačiau taip nėra – mėnesinį mokestį už atliekų išvežimą visi moka vienodą, nepriklausomai nuo to, kiek kartų konteineris buvo ištuštintas“, – sako Jurgita Petrauskienė, bendrovės „VSA Vilnius“ direktorė.
Varėnos ir rajono gyvenamųjų namų savininkai už mišrių atliekų išvežimą moka 5,21 euro per mėnesį, sodų valdose esančių namų, kaimo turizmo sodybų, kempingų, medžioklės namelių savininkai – po 6,66 euro per mėnesį.
Tuo tarpu „VSA Vilnius“ Varėnos padalinio vadybininkas Juozas Lekavičius įžvelgia kitą galimą priežastį, dėl kurios varėniškiai taip nenoriai išstumia konteinerius iš savo valdų – bijo, kad nepavogtų. Tačiau, jo nuomone, toks įsitikinimas gyventojus vis dar atsiveja iš praeities, kai modernūs kokybiški konteineriai dar buvo naujovė ir retenybė.
„Kai prieš kokius 8 ar 10 metų gyventojams pradėjome dalinti konteinerius, juos apžiūrėję ir plastiko kokybę įvertinę dzūkai pusiau juokais, pusiau rimtai tvirtino: naminukei raugti tiks“, – prisminęs šypsosi J. Lekavičius.
Nežinia, ar dėl šios, ar dėl kitų priežasčių, prieš dešimtmetį konteinerių vagysčių iš tiesų pasitaikydavo. „Tačiau dabar, kai prie kiekvieno privataus namo stovi jau ne po vieną, o po 2 ar net 3 konteinerius, kalbėti apie jų vagystes net nebėra prasmės“, – mano pašnekovas.
„Be to, kas gi vogs kelerius metus naudotą konteinerį su visomis šiukšlėmis arba be jų – naminukės tokiame jau tikrai neužraugsi“, – geros nuotaikos nestokoja J.Lekavičius. Naujas populiariausios tarp privačių namų savininkų 120 litrų talpos atliekų konteineris kainuoja apie 38 – 45 eurus.
J.Lekavičius sako, jog kai kurie gyventojai nėra patenkinti tuo, jog konteinerius ištuštinantis sunkvežimis atvažiuoja labai anksti, pavyzdžiui 7 val. ryto. Tokiu atveju patarimas – konteinerį išstumti iš vakaro, o ryte atsikėlus vėl pastatyti į vietą.
„Žinia, vaizdingose Varėnos apylinkėse, miškuose daug vasarnamių, sodybų, į kurias žiemą retai kada atvyksta šeimininkai, tad ir šiukšlių nesusikaupia. Tačiau namų, kuriuose nuolat gyvenama, savininkai tikrai galėtų reguliariai išstumti konteinerius – juk mėnesinį mokestį vis tiek tenka mokėti visiems vienodą“, – pataria J.Lekavičius.

UAB VSA VILNIUS verslo procesų modernizavimas

Projektas „UAB VSA VILNIUS verslo procesų modernizavimas“
Bendrovė, siekdama padidinti įmonės verslo efektyvumą, darbuotojų našumą, gerinti klientų aptarnavimo kokybę, kontaktų su klientais valdymą, paslaugų apskaitą ir paslaugų teikimo kokybės kontrolę, inicijavo verslo procesų modernizavimo projektą, kurio tikslas – įdiegti modernias konteinerių RFID identifikavimo ir apskaitos technologijas bei sukurti kompleksinę UAB “VSA Vilnius” e-verslo sistemą, apimančią bendrovės pagrindinius darbo procesus ir leidžiančią įdiegti naujus darbo metodus. Šiuo metu bendrovė vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „UAB VSA VILNIUS verslo procesų modernizavimas“.

Verslo proceso modernizavimas apims šias veiklas:
Programinės įrangos, skirtos priimti klientų užsakymus, planuoti paslaugų teikimo grafikus ir maršrutus, apskaityti teikiamas paslaugas, kontroliuoti jų kokybę, diegimas;
Įrangos, skirtos automatizuotam informacijos apie teikiamas paslaugas surinkimui ir perdavimui verslo valdymo sistemai, diegimas.
Projekto metu bus įdiegta moderni verslo valdymo sistema, kuri automatizuos įmonėje vykdomus procesus: paslaugų teikimą, kokybės kontrolę, klientų aptarnavimą ir apskaitą. Tam atliekų konteineriai bus identifikuoti RFID žymėmis, automobiliuose įrengta automatinė konteinerių identifikavimo įranga, bortkompiuteriai su klientų aptarnavimo maršrutais ir navigacija, fotografavimo įranga konteinerių aptarnavimui iškylančių problemų ar papildomų atliekų fiksavimui.
Savo veiklą bendrovė tobulina vadovaujantis įsidiegtų tarptautinių standartų ISO 9001:2008; ISO 14001:2004; OHSAS 18001: 2007 reikalavimais. Tačiau siekiant naudoti tik pažangias atliekų surinkimo sistemas, galinčias užtikrinti mūsų klientams galimybę džiaugtis švara bei tvarkinga, oria kaimynyste, buvo pasirinktas šis verslo procesų modernizavimo projektas.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Bendrovės direktorė: kada atpigs šiukšlių išvežimas gyventojams?

Jurgita Petrauskienė: kada atpigs šiukšlių išvežimas gyventojams?
Atliekų tvarkymas, šiukšlių išvežimas ir visos kitos paslaugos, be kurių negali sklandžiai funkcionuoti joks miestas ar miestelis, gali ir turi kainuoti gerokai pigiau. Turbūt nedaugelis žino, jog mūsų, atliekų tvarkytojų, darbų kaina Vilniaus mieste nesikeičia nuo 2008 metų ir mes turime galimybę ją dar šiek tiek mažinti gerindami savo veiklos efektyvumą, įdiegdami naujo tipo konteinerius. Atliekų tvarkymo tarifas konkrečiame regione priklauso nuo kelių dedamųjų. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios mažiau nei per dešimetį tarifai padidėjo net 3,5 karto ir iš esmės kelia galutinę paslaugų kainą – tai vietos ir aukštesnės valdžios politikų sprendimai.
Mat objektyvių priežasčių pigti atliekų tvarkymui nėra. Į mūsų šalies teisę perkelti Europos Sąjungos teisės aktai, vis griežtėjantys gamtosaugos reikalavimai, mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių naudojimas ir kiti veiksniai atliekų išvežimo ir rūšiavimo paslaugas tik brangina.
2014 metais naujiems sąvartynų mokesčiams pritarė ir Seimas. Nuo šių metų taikomas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Priklausomai nuo atliekų rūšies, šis mokestis nuo 2016 iki 2020 metų išaugs maždaug du kartus. Toks sprendimas reiškia, jog nuolat kils ir šiukšlių išvežimo paslaugų kainos.
Todėl sustabdyti šių paslaugų kainų augimą ar net sumažinti jas galime tik mes, atliekų vežėjai, pasirinkę efektyviausią veiklos modelį ir politikai, ieškodami ne vienadienių, ilgiau nei jų kadenciją trunkančių sprendimų.
Mes, lietuviai, dažnai mėgstame remtis Skandinavijos šalių pavyzdžiais ir net slapčia į jas lygiuotis. Štai jums pavyzdys – Švedija, kurios inžinerinių konsultacijų ir projektavimo kompanija „Sweco” šioje šalyje kuria miestų plėtros ir infrastruktūros vizijas maždaug 30 metų į priekį, jau dabar diskutuojama apie 2050 metų plėtros vizijas. Taip pat ir atliekų tvarkymo sistema projektuojama kelis dešimtmečius į priekį.
Kas vyksta pas mus? Mes net nesutariame, kas yra pigiau, kokius konteinerius – įprastus antžeminius ar pusiau požeminius – naudosime netolimoje ateityje, savivaldybėse trūksta racionalaus skaičiavimo, požiūrio į investicijas ir jų atsipirkimą per ilgesnį laikotarpį nei viena politikų kadencija.
Negana to, kai kurių savivaldybių Regioninių atliekų tvarkymų centrus (RATC) duris varsto „konsultantai“, siūlantys nemokamai parengti technines specifikacijas konteineriams ar kitai įrangai įsigyti ir įrengti. Savivaldybių biurokratams labai patogu – nereikia sukti galvos ir mokėti pinigų, už juos viską padaro konsultantai. Tačiau bet kuriam protaujančiam aišku, jog nemokamų paslaugų nebūna – konsultantams atlyginimą sumoka verslininkai, siekiantys realizuoti savo produkciją ir susrūpinę tik greitu pelnu. Kas tuomet gina visuomenės interesą, rūpinasi visų mūsų pinigais, kuriuos išleidžiame tiesiog brangiai mokėdami už „konsultantų“ sprendimus?
Štai, Tamperėjė (Suomija) atliktas investicijų ir galutinių išlaidų tyrimas puikiai iliustruoja skirtumą tarp „vienos kadencijos“ ir ilgalaikio strateginio požiūrio. Pigiausi antžeminiai konteineriai reikalauja mažiausiai investicijų eksploatavimo pradžioje, nes juos reikia tik nupirkti ir rasti jiems vietą. Pusiau požeminių konteinerių įrengimas yra maždaug 8 procentais brangesnis.
Tačiau dėl mažesnės talpos, dažnesnio ištuštinimo, dvigubai daugiau tam sugaišto laiko, išnaudotų degalų ir kitų dalykų, pigiųjų anžeminių konteinerių ir brangesnių pusiau požeminių eksploatavimo kaštai susilygina po 4,5 – 5 metų. Beveik idealiai sutampa su politiko kadencija! Vėliau antžeminių konteinerių eksploatavimo kaštų kreivė kyla į viršų ir po 20 metų, įvertinus visas investicijas ir išlaidas, paaiškėja, kad pusiau požeminių konteinerių eksploatavimas yra 22 procentais pigesnis.
Pabrėžiu, tai yra ne mūsų, bet racionaliųjų suomių, kuriais paprastai nėra pagrindo abejoti ar kaltinti protekcionizmu, skaičiavimai.
Ar kas prieštarautų, jeigu dėl išmintingų vietos valdžios sprendimų sutaupytų 22 procentus lėšų, kurias moka už šiukšlių išvežimą?
Ir tai – tik viena kainų dedamoji. Jas kelia ne atliekų tvarkytojai, bet MBA įrenginių ir sąvartynų išlaikymo sąnaudos, sąvartyno mokesčio dedamoji dalis, kuri paslaugų tarife tampa neadekvačiai didelė.
Dabar mes, atliekų vežėjai, tiesiog turime paklusti diktuojamoms taisyklėms iš savivaldybių. Mes tarsi ir dalyvaujame procese, dirbame savo darbą, tačiau matome, kaip keliamos kainos gyventojams ir patys nieko negalime padaryti. Net siūlyti savo sprendimų kaip tą kainą galima būtų mažinti, nes niekas nesileidžia į diskusijas. Todėl, nors ir paradoksaliai gali skambėti, viešumas ginant viešą interesą yra būtinas.
Juk nuo konkrečios savivaldybės priklausanti tarifo dalis gali būti dar bent 15 – 19 procentų mažesnė, jei tik būtų atsižvelgta į siūlymus, kaip galima mažinti kainą. Ir tai pajustume kiekvienas.

Jurgita Petrauskienė yra UAB „VSA Vilnius“ direktorė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos Tarybos narė

Projekto LEAN diegimas UAB „VSA VILNIUS”

Bendrovė, siekdama didinti produktyvumą, darbuotojų našumą, standartizuoti rutininius procesus ir eliminuoti vertės nekuriančias veiklas, sukurti efektyvų atsargų valdymą, gerinti klientų aptarnavimo kokybę, optimizuoti darbo laiką (mažinant prastovas, trumpinant aptarnavimo laiką) ir taip užtikrinti bendrovės pajamų augimą bei kaštų mažinimą, 2016 m. inicijavo projekto LEAN diegimą įmonėje. Šiuo metu bendrovė vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą dėl LEAN diegimo bendrovėje. Bendra projekto vertė – 30 000 EUR, finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų – 15 000 EUR.

Savo veiklą bendrovė tobulina vadovaujantis įsidiegtų tarptautinių standartų ISO 9001:2008; ISO 14001:2004; OHSAS 18001: 2007 reikalavimais. Tačiau siekiant didesnio produktyvumo ir įvertinus silpnąsias bendrovės sritis, jų tobulinimui buvo pasirinktas inovatyvus tarptautiniu mastu pripažintas vadybos metodas LEAN identifikuotiems trūkumams išspręsti.

LEAN metodo įdiegimas apims:

  • Atsargų valdymo (Kanban) įrankio pritaikymas įmonėje;

  • Standartizuoto darbo (SW) įrankio pritaikymas įmonėje;

  • Visuotinės gamybos priežiūros (TPM) įrankio pritaikymas įmonėje.

LEAN projekto metu bus apmokyti ir sertifikuoti darbuotojai – LEAN vadovas, Kanban lyderis, TPM lyderis, Standartizuoto darbo lyderis. Ši darbuotojų komanda užtikrins tolimesnį LEAN įrankių panaudojimo našumui kelti vystymą ir nuolatinį tobulinimą. Tikimasi, kad įgyvendinus šias veiklas ir praktikas, pagerės klientams teikiamų paslaugų kokybė ir bendrovė taps konkurencingesnė bei turės geresnes prielaidas sėkmingam augimui.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

image description

image description

Gyventojai išmeta 70 proc. mažiau vienkartinių gėrimų pakuočių

Dėl nuo vasario 1 d. įvestos vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos, depozitinių pakuočių kiekis konteineriuose sumažėjo 70 procentų. Atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas teigia, kad iš tiesų jaučiamas didelis pokytis – naujoji sistema paskatino gyventojus tarą priduoti antriniam panaudojimui, o plastiko konteineriai užpildomi lėčiau.

„Apibendrinę keturis užstato sistemos veikimo mėnesius matome, kad sistema skatina atsižvelgti į aplinkosaugą – nors nemenka dalis gyventojų, nepaisant užstato, vis dar iš įpročio meta plastiko ir metalo gėrimų pakuotes į rūšiavimo konteinerius, jų apimtys sumažėjo daugiau nei du kartus. Tiesa, labai nesinorėtų, kad žmonės pradėtų rūšiuoti tik depozitines pakuotes, o tokios antrinės žaliavos kaip plėvelė, popierius, kitos plastikinės, metalinės, popierinės ir stiklinės pakuotės ar gaminiai, būtų toliau metamos į bendrus konteinerius, tačiau tai gali būti pradžia, skatinanti žmones tolesniam žingsniui“, – teigia L. Kazlauskas.

Pasak jo, naujoji vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema rūšiuojančius atliekas gali paskatinti keisti nusistovėjusius įpročius: nuo šiol rūšiavimui reikalinga dar viena, atskira šiukšliadėžė depozitinei tarai, o rūšiavimo konteineriai dažniausiai yra arčiau nei taromatai, jais paprasčiau naudotis. Nepaisant papildomų žingsnių, gyventojai jau spėjo prisitaikyti prie naujovių ir aktyviai naudojasi sistema.

L. Kazlauskas teigia, kad įvedus naująją sistemą dėl didelio atlygio už depozitinę tarą asocialūs asmenys, matydami, jog ja naudojasi dar ne visi gyventojai, intensyviau išieško konteinerius dažnai juos apgadindami ir prišiukšlindami aplinką. „Taip vadinami miesto sanitarai išrenka brangiausias antrines žaliavas iš konteinerių – PET butelius ir aliuminio skardines, – palikdami pigesnes žaliavas, tokias kaip popierius, plėvelės ir kitos pakuotės. Taip pat, jiems bandant išsirinkti depozitines pakuotes, neretai apgadinami konteineriai, kuriuos vėliau reikia remontuoti ar net keisti naujais“, – sako L. Kazlauskas.

Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse – nuotaikingos VSA iniciatyvos

Šį šeštadienį Lietuvos futbolo federacijos stadione vyksiančiose varžybose tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Atlanto“ klubų Vilniaus atliekų tvarkymo įmonė „VSA Vilnius“ futbolo mėgėjus kvies dalyvauti smagiose iniciatyvose. Jau antrus metus „VSA Vilnius“ kartu su „Žalgirio“ futbolo klubu, pasirinkę bendrą šūkį „Už švarų žaidimą!”, bendradarbiauja skatindami skaidrumą futbole ir atliekų tvarkymo versle.

Į šeštadienio varžybas atėję sirgaliai galės iš arti apžiūrėti naujausias „VSA Vilnius“ šiukšliavežes, o jų vairuotojai bus pasirengę čia pat pademonstruoti šios technikos galimybes. Prie vieno iš šiukšliavežių bus įrengti ir futbolo vartai, į kuriuos mušdami kamuolį savo taiklumą išbandyti galės visi norintieji, o geriausieji bus apdovanoti specialiais prizais.

Prieš varžybas taip pat bus organizuojamas piešinių konkursas vaikams, kurio metu jaunieji futbolo stadiono žiūrovai bus kviečiami nupiešti savo svajonių šiukšliavežę. Jiems taip pat bus surengtos VSA pamokėlės apie šiukšlių rūšiavimą, kurios metu atspausdintas korteles su skirtingų tipų šiukšlėmis reikės sudėti į atitinkamus konteinerius.

Rungtynių pertraukos metu į stadioną susirinkusių žiūrovų taip pat lauks staigmena – jie galės sudalyvauti šiukšlių rūšiavimo slalome. Žaidimo metu, naudojantis VSA dviračiais reikės nuvažiuoti į aikštės vidurį ir tinkamai išrūšiuoti skirtingų tipų šiukšles. Pirmajam teisingai atlikusiam užduotį atiteks VSA pirkinių maišelis ir „Retro giros“ pakuotė.

Rungtynės tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Atlanto“ įvyks š. m. gegužės 21 d. (šeštadienį), 17 val., Lietuvos futbolo federacijos stadione, Vilniuje. VSA iniciatyvos prasidės nuo 15 val. 30 min.

„VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms, taip pat aptarnauja Varėnos rajoną.

Varėnos rajonui – viena moderniausių atliekų tvarkymo sistemų Lietuvoje

Nuo vasario vidurio Varėnos rajonas turi vieną moderniausių atliekų tvarkymo sistemų Lietuvoje. Skelbtą konkursą laimėjusi atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ rajono gyventojams užtikrina technologiškai pažangų mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Anot Jurgitos Petrauskienės, „VSA Vilnius“ vadovės, Varėnos rajoną aptarnaujančios atliekų tvarkymo sistemos neturi net ir kai kurie didieji šalies miestai. Integruota bevielio identifikavimo radijo ryšiu (RFID) technologija užtikrina galimybę atliekų tvarkymą stebėti realiuoju laiku, o nauja technika – būti ne tik efektyvesniems, bet ir draugiškesniems aplinkai.

Kiekvienas konteinerio pakėlimas nuo šiol yra fiksuojamas ir matomas. Dabar galima sekti kokiu tiksliai laiku sutvarkyta kiekviena gyvenvietė. Tai suteikia galimybę operatyviau spręsti iškilusius gyventojų klausimus, įneša skaidrumo bei aiškumo, neturėtų likti nė karto šiukšliavežio neaplankytų namų valdų savininkų. Po intensyvaus pasiruošimo Varėnos rajono gyventojams pradėjome teikti numatytas paslaugas“, – sako J. Petrauskienė.

Pasirengiamuoju laikotarpiu į naują transportą investuota daugiau nei 200 tūkst. eurų, o gyventojų konteineriai sužymėti specialiomis mikroschemomis. Bendrovės transportą papildė „Volvo“ vilkikas bei MAN firmos šiukšliavežė. Abi transporto priemonės atitinka griežčiausius aplinkosauginius „Euro 6“ standarto reikalavimus.

Algirdas Reipas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius teigia, kad skelbiant konkursą atliekų tvarkymo bendrovėms, buvo siekiama sudaryti konkurencines sąlygas, kad Alytaus regionas turėtų galimybę gauti technologiškai pažangiausias bei kokybiškiausias paslaugas už geriausią kainą. Atliekų tvarkymo bendrovė nuo vasario vidurio prižiūri 7 tūkst. mišrių komunalinių atliekų konteinerių.

Nuo šiol tiek ARATC, tiek savivaldybė sekundės tikslumu žino, kada ir kur buvo aptarnautas konkretus konteineris. Teigiami gyventojų atsiliepimai bei reakcijos pasirengiamuoju laikotarpiu įrodo, kad einame tinkama linkme. Pasiekėme, kad paslaugų kokybės kartelė Varėnos rajone išties žymiai pakiltų“, – sako A. Reipas.

2015 m. kovo 26 d. pradėtas vykdyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konkursas užtruko pusę metų, trišalė paslaugų teikimo sutartis pasirašyta rugsėjo 15 d. Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai, iš kurių „VSA Vilnius“ pasiūlymas, pagal mažiausios kainos kriterijų bei dėl atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, rugpjūčio 11 d. buvo paskelbtas konkurso laimėtoju.

Varėnos rajono gyventojams – moderni atliekų tvarkymo sistema

Nuo vasario 15 d. Varėnos rajono gyventojų atliekas surinks naujas tiekėjas – atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Įmonė prižiūrės 7 tūkst. mišrių komunalinių atliekų konteinerių, o paslaugų teikimui bus naudojama moderniausia technika, leidžianti identifikuoti kiekvieno konteinerio aptarnavimo laiką.

Jurgita Petrauskienė, „VSA Vilnius“ vadovė teigia, kad integruota bevielio identifikavimo radijo ryšiu (RFID) technologija leis tiksliai nustatyti, kada buvo sutvarkytas tam tikras konteineris. Anot jos, tai padės operatyviai spręsti iškilusias problemas ir suteiks skaidrumo bei aiškumo verslui.

„Kiekvienas gyventojų konteineris buvo paženklintas specialia mikroschema, leisiančia stebėti atliekų išvežimo procesą realiu laiku. Varėnos rajonas tapo puikiu pavyzdžiu kitiems šalies miestams. Tokių galimybių galėtų pavydėti ir kai kurių didmiesčių gyventojai“, – teigia J. Petrauskienė.

Pasak vadovės, bendrovė didelį dėmesį skiria ir aptarnaujančiam transportui. Atliekas surinkinės naujas „Volvo“ vilkikas bei MAN firmos šiukšliavežis. Į juos pasirengiamuoju laikotarpiu buvo investuota per 200 tūkst. eurų.

„Didelį dėmesį skiriame aplinkosaugai, tad transportas, kurį naudojame vykdydami savo veiklą, yra ekologiškas, o vairuotojai apmokomi ekonomiško vairavimo, leidžiančio mažinti degalų sąnaudas“, – sako J. Petrauskienė.

J. Petrauskienė pastebi, kad pasirengimo etapo metu pasitaikė namų valdų, iki kurių atliekų vežėjas nėra nė karto atvykęs, gyventojai nebuvo gavę net atliekų konteinerio. Vadovė patikino, kad konteineriai buvo suteikti ir jų neturintiems bei užtikrino, kad nuo vasario 15 d. šiukšliavežės atvažiuos iki kiekvienos namų valdos.

Vadovė teigia, kad gyventojai, turintys klausimų, gali skambinti į „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyrių telefonu 8-800-0088. Skambučiai šiuo numeriu – nemokami.

Kalėdų eglutes vilniečiai galės palikti prie namų konteinerių

Praūžus didžiosioms metų šventėms daugiabučių gyventojai ima domėtis kaip greitai ir patogiai atsisveikinti su spyglius pradėjusiomis mesti Kalėdų eglutėmis. „VSA Vilnius“ informuoja, kad sausio 6-10 dienomis jas bus galima palikti prie bendrovės aptarnaujamų daugiabučių komunalinių atliekų konteinerių, iš kur jos bus surinktos bei išvežtos į specialias biokuro gamybos ir kompostavimo aikšteles.

„Šiemet gyventojams vėl siūlome galimybę Kalėdų eglutes palikti sau patogiose vietose, prie bendrovės aptarnaujamų daugiabučių konteinerių. Siekiame, kad išmetimo procesas žmonėms būtų kuo patogesnis, tad sausio 6-10 dienomis į mūsų aptarnaujamus daugiabučių rajonus siųsime specialų transportą, kuris surinks prie konteinerių paliktas Kalėdų eglutes“, – teigia „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo vadovas Martynas Surplys.

M. Surplys atkreipia dėmesį, kad eglutes prie komunalinių atliekų konteinerių gali palikti tik tie daugiabučių gyventojai, kurių konteinerių aikštelę aptarnauja „VSA Vilnius“, nes ši bendrovė vienintelė įsipareigoja surinkti ir priduoti jas antriniam panaudojimui. Sužinoti, ar konkrečią aikštelę aptarnauja „VSA Vilnius“ gyventojai gali pagal lipdukus ant konteinerių – ant jų nurodytas vežėjo pavadinimas. M. Surplys taip pat primena, kad svarbu, jog gyventojų išmetamos eglutės būtų paliktos šalia konteinerių, o ne sumestos į juos.

„Visos surinktos eglutės bus vežamos į biokuro gamybos ir kompostavimo aikšteles, kuriose jos bus naudojamos gyventojų namų šildymui, gaminant biokurą. Raginame visus būti draugiškais gamtai ir pasirūpinti, kad Kalėdų simbolis būtų tinkamai išmestas neteršiant aplinkos“, – sako M. Surplys.

Varėnos bibliotekai – dešimtys vaikams ir jaunimui skirtų naujausių knygų

Artėjant Kalėdoms Varėnos viešoji biblioteka sulaukė dovanos – jos fondus papildė 24 naujausios, daugiausia vaikams ir jaunimui skirtos knygos. Bibliotekai jas padovanojo bendrovė „VSA Vilnius“, kuri nuo 2016 m. vasario pradės darbuotis Varėnos rajone – surinkinės iš gyventojų mišrias komunalines atliekas.

„Norime, kad veiklą Varėnos rajone pradėtume gražiu, prasmingu visai bendruomenei darbu. Todėl nusprendėme, kad turime prisijungti prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos „Knygų Kalėdų“ akcijos – nupirkti bei padovanoti knygų Varėnos viešajai bibliotekai. Tikimės, kad šie naujausi leidiniai bus paklausūs ir į biblioteką pritrauks dar daugiau vaikų ir jaunimo“, – sakė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasidžiaugė, kad „VSA Vilnius“ veiklą mūsų rajone pradeda nuo gražių darbų, nes dovanoti knygas, juolab prieš Kalėdas, yra labai yra prasminga akcija. Jis sakė tikįs, kad bendrovės atstovų apsilankymas Varėnos bibliotekoje nebus paskutinis ir ateityje gražiai bendradarbiaujant bus galima organizuoti įdomių bendrų renginių.

„Visose rajono bibliotekose sulaukiame daug vaikų, kurie ateina paskaityti, dalyvauja mūsų renginiuose, labai džiaugiasi naujomis knygomis. Kadangi trūksta vaikams skirtų knygų, „VSA Vilnius“ dovana mums labai vertinga ir bus nuolat naudojama. Mūsų biblioteka turi 24 padalinius visame rajone ir mes užtikrinsime, kad dovanotos knygos pasiektų ir rajono vaikus, pakeliautų po visus šiuos padalinius“, – sakė Varėnos viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Veronika Tamulienė.

Tarp „VSA Vilnius“ padovanotų knygų vaikams ir jaunimui – nuo pasakų lobyno, linksmų tikro gyvenimo istorijų aprašymų iki Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir studentai“. Įdomių naujienų ras ir suaugusieji – lietuvišku bestseleriu tapusios Andriaus Tapino „Vilko Valanda“ ar Rūtos Vanagaitės „Ne bobų vasara“ ir kitų labai įdomių knygų. Absoliuti dauguma iš bibliotekai padovanotų knygų – lietuvių autorių kūriniai.

„VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių – šiemet mini 70 metų veiklos jubiliejų – atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Įmonė, laimėjusi viešąjį konkursą vežti mišrias komunalines atliekas iš Varėnos gyventojų, jau pradėjo parengiamuosius darbus – apvažiuoja kiekvieną rajono valdą ir sužymi esamus konteinerius, taip pat įsigijo itin modernias ir aplinkai draugiškas šiukšliavežes. Vežti mišrias komunalines atliekas iš gyventojų bendrovė ketina pradėti nuo 2016 m. vasario mėnesio.

VSA Vilnius Varenos biblioteka_knygos (1) VSA Vilnius Varenos biblioteka_knygos (3) VSA Vilnius Varenos biblioteka_knygos (4)

 

VSA pradėjo pasirengimo darbus Varėnoje

Nuo kitų metų vasario Varėnos rajone atliekas iš gyventojų pradės surinkinėti naujas tiekėjas – atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Savivaldybės ir Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro (ARATC) skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė jau pradėjo pasirengimo darbus ir šiuo metu aplanko kiekvieną valdą, kad ant aptarnausimų konteinerių uždėtų informacinį lipduką bei mikroschemą. Ji leis automatiškai užfiksuoti, kada kiekvienas konteineris buvo aptarnautas.

ARATC direktoriaus Algirdo Reipo teigimu, pradėjus veikti naujam vežėjui, Varėna galės pasigirti itin modernia, automatizuota atliekų tvarkymo sistema, kuri taps pavyzdžiu ir šalies didmiesčiams. „Tiek mes, tiek savivaldybė galės sekundės tikslumu žinoti, kada konkretus konteineris buvo aptarnautas – tam „VSA Vilnius“ darbuotojai dabar ir važiuoja per aptarnausimus taškus ir ženklina gyventojų konteinerius. Gyventojų prašome būti supratingais ir leisti bendrovės darbuotojams tai daryti bei nenulupinėti lipdukų ar mikroschemų – jos svarbios užtikrinti, kad atliekos iš Jūsų būtų surinktos, juolab, kad už šią paslaugą moka kiekvienas gyventojas“, – sakė A. Reipas.

„VSA Vilnius“ direktorė sako, kad Varėnos pavyzdys parodė, kokį teigiamą efektą gali sukurti skaidriai ir profesionaliai organizuojami atliekų išvežimo konkursai. „Skaidriai organizavę konkursą ir sudarę sąlygas vežėjams konkuruoti, Varėnos rajono savivaldybė su ARATC pasiekė, kad atliekų išvežimo paslaugų kokybės kartelė pakiltų, o kainos – sumažėtų. Tuo Varėna yra pavyzdžiu daugeliui šalies miestų ir rajonų, nes labai dažnai atliekų išvežimo konkursai rengiami nesąžiningai, proteguojant vieną įmonę ar neorganizuojami išvis, – sakė J. Petrauskienė. – Tikimės ir tolimesnio konstruktyvaus bei skaidraus bendradarbiavimo su abiem organizacijomis ir nuo vasario būsime pasirengę užtikrinti kokybišką visų Varėnos gyventojų aptarnavimą.“

Pradėjusi pasirengimo etapą „VSA Vilnius“ investuoja daugiau nei 200 tūkst. eurų į dvi naujas šiukšliavežes, kuriomis surinks šiukšles iš Varėnos rajono gyventojų. Bendrovės transporto parką papildys visiškai naujas „Volvo“ vilkikas, taip pat MAN firmos šiukšliavežė. Abi šios transporto priemonės į aplinką išmeta žymiai mažiau teršalų – jos atitinka naujausius, griežčiausius aplinkosaugos standartus „Euro 6“, nors konkurso reikalavime pakako turėti „Euro 5“ standarto šiukšliavežes.

Pasak „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovo Martyno Surplio, šiuo metu bendrovės darbuotojai važinėja pas kiekvieną gyventoją ir sužymi konteinerius – užklijuoja informacinį lipduką ir mikroschemą. „Iki šiol gyventojai labai pozityviai ir noriai priima mūsų darbuotojus ir esame už tai dėkingi“, – aiškino M. Surplys.
Iš viso Varėnos rajone „VSA Vilnius“ aptarnaus 7 tūkst. mišrių komunalinių atliekų konteinerius (antrinių žaliavų konteinerius ir toliau aptarnaus ligšiolinis vežėjas). Anot M. Surplio, pasikeitus vežėjui gyventojui nieko papildomai daryti nereikės. „Tiesa, jau teko susidurti su namų valdų savininkais, kurie teigia, kad dabartinis atliekų vežėjas iki jų niekada neatvažiuoja. Taip pat apie 100 iš 1,7 tūkst. jau aplankytų gyventojų apskritai nėra gavę konteinerio, tad jiems situacija keisis – mes suteiksime konteinerį ir tikrai atvažiuosime jį iškrauti“, – sakė M. Surplys.

Jis teigia, kad gyventojai, turintys klausimų, jau dabar gali skambinti į „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo telefonu 8-800-00888. Skambučiai šiuo numeriu nieko nekainuoja.

Vilniaus dviračių takų švara rūpinsis pirmieji Lietuvoje „šiukšliniai“

Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ Vilniaus miestui padovanojo olandišką atliekų tvarkymo inovaciją – „šiukšlinius“. Sistemos esmė – lankas ir tinklas, į kurį ypač patogu išmesti turimą atlieką važiuojant dviračiu. Analogų Lietuvoje neturintys „šiukšliniai“ įrengti judriausiuose Vilniaus dviračių takuose – Neries gatvėje, Liubarto take ir Vingio parke.

„Vilnius – aktyvus ir švarus miestas, kuriame gausu žalių zonų ir aktyviam poilsiui skirtų takų. Todėl labai džiaugiuosi, kad sostinėje veikianti bendrovė nusprendė padovanoti praktišką dovaną miestui. Tikiuosi, kad sostinės gyventojai įvertins šią patogią atliekų tvarkymo inovaciją, o aktyviai leisti laisvalaikį žaliame ir tvarkingame Vilniuje bus dar maloniau“, – teigia Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius.

„Vilniaus švara rūpinamės jau 70 metų, todėl ta proga nusprendėme miestui padovanoti inovatyvią atliekų tvarkymo sistemą – „šiukšlinius“, kuri, tikimės, padės paversti sostinės gyventojų mylimus dviračių takus švaresnėmis ir tvarkingesnėmis vietomis poilsiui. Olandijoje sėkmingai naudojamą atliekų tvarkymo sistemą pasiūlėme vadinti „šiukšliniu“, nes jis savo principu lietuviams primena populiariausią sporto šaką – krepšinį. Manome, kad vilniečiai noriai demonstruos savo taiklumą, o jei pataikyti ir nepavyks, įsipareigojame atliekas surinkti ne tik iš pačių „šiukšlinių“, bet ir aplink juos esančioje zonoje“, – sako „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Olandijos praktika rodo, kad iš lanko ir tinklo sudaryta sistema ne tik padeda sumažinti aplinkos šiukšlinimą dviratininkų ir automobilių maršrutų pakelėse, bet ir yra patogesnis būdas pravažiuojančiam srautui išmesti šiukšles nei įprastos šiukšlinės. Pirmųjų „šiukšlinių“ įrengimo vietos pasirinktos atsižvelgus į didžiausius dviratininkų ir aktyvaus poilsio mėgėjų srautus sostinėje – Vingio parke, Neries krantinėje ir Liubarto gatvės take.

Viena seniausių atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje „VSA Vilnius“ savo veiklą pradėjo dar 1945 metais kaip valstybinė įmonė „Vilniaus Specialus Autotransportas“. Bendrovė rūpinosi miesto švara – plaudavo gatves, išveždavo buitines atliekas iš miesto gyventojų, o žiemos metu nukasdavo apsnigtas sostinės gatves. Bendrovė, kurioje dirbo per du tūkstančius darbuotojų, turėjo net savo orkestrą.

Ilgą patirtį turinti bendrovė privatizuota 2004 metais – nuo to laiko koncentruojasi į atliekų tvarkymą Vilniaus mieste. „VSA Vilnius“ didelį dėmesį skiria inovacijoms ir efektyvumui – dar šiais metais sostinės gyventojams pristatė unikalią atliekų rūšiavimo sistemą „KlikLT“, o praėjusią savaitę įmonės transporto parką papildė vienos pirmųjų visoje Lietuvoje Euro 6 emisijos standartą atitinkančios šiukšliavežės. Į Vilniaus gatves išvažiavo keturios naujos „Volvo“ šiukšliavežės su skirtingais antstatais, kurie pagaminti atsižvelgiant į sostinės gyventojų bei aptarnaujamų įmonių poreikius. Specialūs antstatai leis surinkti atliekas ne tik greičiau ir patogiau, bet ir iki minimumo sumažinti šiukšliavežių išmetamo CO2 kiekį mieste.

IMG_1186 IMG_1168 IMG_1157-001 IMG_1126 IMG_1144 IMG_1171

Vilniaus centre neleido praeiti žmonėms su plastikiniais maišeliais

Penktadienį sostinės centre surengta teatrališka gamtosauginė akcija. Gedimino prospekte praeivius, nešinus plastikiniais maišeliais, stabdė mimai ir kvietė iškeisti turimą plastikinį maišelį į daugkartinio naudojimo drobinį pirkinių krepšį. Šią akciją inicijavo Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“, minėdama 70 metų veiklos sukaktį ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į plastikinių maišelių keliamą taršą.

„Dar šį balandį Europos Komisija (EK) išleido direktyvą, kuria įpareigojo Europos Sąjungos (ES) valstybes sumažinti plastiko maišelių naudojimą. Kaip žinia, Lietuva pagal plastikinių maišelių sunaudojimą yra tarp šalių „lyderių“ – kiekvienam gyventojui per metus tenka per 466 vienkartinius maišelius, kai tuo tarpu bendras šalių vidurkis siekia tik 200 vienetų. Statistiniais duomenimis net 92,5 proc. visų Europos plastikinių maišelių yra panaudojami tik vieną kartą. Kaip atliekų tvarkymo bendrovė jaučiame ne tik atsakomybę, bet ir pareigą skatinti gyventojus elgtis kuo draugiškiau aplinkai, mažinti plastikinių maišelių naudojimą“, – teigia „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Socialinės akcijos metu sėkmingai iškeista 300 drobinių maišelių į plastikinius, kuriuos „VSA Vilnius“ pristatys perdirbimui. Remiantis statistika, vienas daugkartinio naudojimo pirkinių maišelis vidutiniškai pakeičia iki 700 plastikinių, todėl bendrovė tikisi, kad šia vienos dienos akcija plastikinių maišelių skaičius sostinėje bus sumažintas 210 tūkstančių vienetų.

Nors plastikiniai maišeliai masiškai pradėti naudoti tik 1977 metais, kaip alternatyva popieriniams vienkartiniams maišeliams, iš plastiko pagamintų produktų kiekis pasaulyje tapo viena rimčiausių ekologijos problemų. Mokslininkai skaičiuoja, kad vienas plastikinis maišelis suyra per 500 metų, taigi dar nė vienas po žeme palaidotas plastikinis maišelis iki šios dienos nespėjo suirti.

„Nors Lietuvos sąvartynuose vis dar per daug atliekų, kurias būtų galima panaudoti perdirbimui, džiugu yra tai, kad pastaruoju metu sostinės gyventojų sąmoningumas didėja, vilniečiai vis noriau rūšiuoja, surenkamų antrinių atliekų kiekis per metus palaipsniui auga 15-20 procentų. Pavasarį pristatėme olandų atliekų rūšiavimo inovaciją „KlikLT“, kuria noriai naudojasi ne tik anksčiau rūšiuoti galimybių neturėję senamiesčio ir miesto centro gyventojai, bet ir įvairios mokymo įstaigos, skatinančios vaikus rūšiuoti kūrybingai. Pastebime, kad gyventojai tikrai vis daugiau domisi, kaip ir kodėl reikia rūšiuoti, o dar nepradėjusiems rūšiuoti dažnai trūksta informacijos, ką galima sukurti iš perdirbtų produktų, kokią žalą gamtai daro nerūšiuojamos atliekos ir kokia motyvacija rūšiuoti“, – sako Martynas Surplys, „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.

Perdirbtos antrinės žaliavos yra plačiai panaudojamos įvairiose pramonės šakose. Iš perdirbto plastiko gaminami šalmai, drabužių pakabos, automobilių dalys, virvės ir net palapinės. Iš stiklo – statybose naudojamos medžiagos, stiklo pluoštas, asfaltas ar keramikinės plytelės. Perdirbimui surinktas popierius dar kartą panaudojamas laikraščiams, popieriniams rankšluosčiams, telefonų knygoms ar servetėlėms gaminti.

„VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. „VSA Vilnius“ yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ narė.

0708110205061312

„VSA Vilnius“ į transporto parko atnaujinimą investavo 600 tūkst. eurų

Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ viena pirmųjų sostinėje bei visoje Lietuvoje įsigijo keturias modernias Euro 6 emisijos standarto šiukšliavežes. Trys nauji „Volvo FM“ su Suomijos gamintojo NTM antstatais ir „Volvo FM“ kablinis konteinerių keltuvas su manipuliatoriumi leis efektyviau organizuoti atliekų surinkimą iš Vilniaus gyventojų ir sostinėje veikiančių įmonių. Bendrovė į transporto parko atnaujinimą investavo daugiau nei 600 tūkst. eurų.

VSA volvo„Visos keturios šiukšliavežės turi skirtingus antstatus, kurie pagaminti atsižvelgiant į sostinės gyventojų bei aptarnaujamų įmonių poreikius. Specialūs antstatai leis surinkti atliekas greičiau ir patogiau. Naujoms transporto priemonėms kėlėme išties daug reikalavimų – jos turi užtikrinti efektyvų darbą ir kuo mažiau teršti aplinką. Todėl labai džiaugiamės pasirinkę aukščiausią „Volvo“ kokybę. Tikimės, kad prieš mėnesį vairuotojų išklausyti ekonomiško vairavimo kursai ir naujos efektyviai degalus naudojančios transporto priemonės padės iki minimumo sumažinti šiukšliavežių išmetamo CO2 kiekį mieste“, – teigė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Viena iš naujųjų „Volvo FM“ šiukšliavežių turės dvejų atskirų sekcijų antstatą, į kurį galima pakrauti dviejų skirtingų rūšiavimo konteinerių turinį, taip išvežant visas antrines žaliavas vienu metu. Antrasis mažesnių gabaritų dviašis „Volvo“ išsiskiria savo manevringumu, todėl aptarnaus siaurose sostinės Senamiesčio gatvėse įsikūrusius klientus. Specialiai verslo klientams – triašė 22 kubinių metrų šiukšliavežė su integruota švediška „Botek“ svėrimo įranga, kuri padės tiksliai nustatyti antrinių žaliavų svorį dar paėmimo vietoje ir klientams pateikti itin tikslias sąskaitas už išvežamų atliekų svorį.

Ketvirtasis triašis „Volvo“ kablinis keltuvas su manipuliatoriumi galės surinkti konteinerius su statybinėmis atliekomis, taip pat komunalines atliekas iš požeminių konteinerių ar antrines žaliavas. Šių triašių sunkvežimių manevringumą sostinės gatvėse užtikrins galinė hidraulinė vairuojama ir pakeliama ašis.
„Daugelis užsakovų renkasi „Volvo FM” modelį dėl jo universalumo ir patogumo montuoti sudėtingus įvairios paskirties antstatus. Džiaugiamės, kad „Volvo“ šiukšliavežės užtikrins efektyvią „VSA Vilnius” veiklą, jų vairuotojai įvertins šių sunkvežimių valdymo patogumą, o sostinės gyventojai – švarą ir tvarką mieste”, – sako „Volvo Lietuva” generalinis direktorius Jarkko Aine.
Naujosiose įmonės šiukšliavežėse sumontuoti 330 AG Euro 6 emisijos standarto varikliai ir automatizuotos „I-Shift“ pavarų dėžės. Efektyvią ir patogią šių transporto priemonių eksploataciją užtikrins „Volvo Trucks“ parko valdymo sistemos „Dynafleet“ pozicionavimo paslauga, realiu laiku transporto vadybininkams pateikianti informaciją apie numatomus atvykimo laikus į paskirties vietas ar atvykimą į tam tikras nustatytas zonas mieste.
Mažinti degalų sąnaudas ir anglies dvideginio kiekį atliekų tvarkymo bendrovei padės „Dynafleet“ sistemos paslauga „Fuel and Environment“. Ši paslauga suteikia galimybę stebėti bei palyginti sunkvežimių ir vairuotojų darbo rezultatus. Ataskaitos leidžia pamatyti tendencijas ir sunkvežimius eksploatuojančiai bendrovei imtis veiksmų, galinčių sumažinti degalų sąnaudas, pavyzdžiui – efektyvaus vairavimo mokymų ar tolimesnių įgūdžių tobulinimo.

„Atliekų tvarkymo bendrovė viena pirmųjų Lietuvoje įsigijo Europoje labai populiarias šiukšliavežes su kelių sekcijų antstatu. Unikali technologija leidžia išvežti visas atliekas vienu metu ir sumažinti sunkiasvorio transporto kiekį miesto gatvėse. Jau sukomplektuotos šiukšliavežės iš Suomijos tiesiai keliauja į Lietuvą“, – teigė „NTM“ pardavimų vadovas Lietuvoje Aleksandras Butvilas.

 

Atliekos Vilniuje bus išvežamos taupiau ir mažiau teršiant aplinką

Kasdien tūkstančius konteinerių Vilniuje aptarnaujantys šiukšliavežiai po miestą triūs ekonomiškiau ir mažiau teršdami aplinką – bendrovė „VSA Vilnius“ pirmoji iš atliekų vežėjų apmokė visus įmonės šiukšliavežių vairuotojus vairuoti ekonomiškai. Bendrovė tikisi, kad ekonomiškesnis vairavimas ne tik leis sumažinti degalų sunaudojimą bei emisijas į aplinką apie 10 proc., bet ir padės išlaikyti itin konkurencingas atliekų išvežimo kainas gyventojams.

„Degalų sąnaudos sudaro reikšmingą išlaidų, tad ir atliekų išvežimo mokesčio dalį, todėl net ir nežymiai mažesnis suvartojimas leis išlaikyti konkurencingas paslaugos kainas klientams. Dėl mažesnių sąnaudų ekonomiškai vairuojant transporto priemones taip pat labiau tausosime aplinką. Tokie mokymai įmonėje vyko pirmąkart, tačiau planuojame, kad jie ateityje vyks ne tik apmokant pavienius naujus vairuotojus, bet ir nuolat siekiant pagilinti jau sukauptas ir įgytas žinias. Nors įmonėje dirbantys vairuotojai yra patyrę, tikime, kad išmoktos pamokos padės jiems dirbti dar efektyviau ir saugiau“, – sako Martynas Surplys, „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.

Priklausomai nuo transporto priemonės, atliekų surinkimo maršruto šiukšliavežių vidutinės degalų sąnaudos 100 km svyruoja nuo 35 iki 65 litrų. Dideles sąnaudas lemia specifika – važinėjimas kiemais, atbuline eiga, hidraulinių sistemų veikla. Skaičiuojama, kad ekonomiškai vairuojant tokio pobūdžio transporto priemonę degalų sąnaudos sumažinamos apie 30 proc., o ilguoju laikotarpiu – 10 proc.

Ekonomija lemia ir saugesnį vairavimą. „Dažnai ekonomiškai vairuoti mokosi sunkiasvorio transporto vairuotojai – nuo autobusų iki sunkvežimių vairuotojų. Tai padeda atnaujinti vairavimo įgūdžius bei išmokti kreipti dėmesį į dalykus, kurie anksčiau neatrodė svarbūs ir akivaizdūs – kaip saugiai vairuoti, kaip elgtis kelyje ir kaip prižiūrėti transporto priemonę. Taigi tokie mokymai ne tik išmoko taupyti, tačiau leidžia prisiminti saugaus vairavimo principus bei jų svarbą“, – sako Giedrė Valskienė, mokymo centro „Draiveris“, teikiančios ekonomiško vairavimo mokymus, pardavimų vadovė.

„VSA Vilnius“ ekonominio vairavimo mokymus sudarė teorinė ir praktinė dalys. Mokymų metu vairuotojai mokėsi pagrindinių ekonominio vairavimo principų, sužinojo, kokie veiksniai turi įtakos degalų sąnaudoms, kaip prižiūrėti automobilį ir jo techniką, ką nuolat stebėti, kad automobilis nesugestų vidury kelio. Pavyzdžiui, norint taupyti sąnaudas, posūkyje ar vingyje reikėtų nevažiuoti laisva pavara ar ją jungti posūkyje, kai pavaros perjungimas trukdo transporto priemonei judėti tolygiai, taip pat svarbu laiku keisti degalų filtrus, nuolat tikrinti padangų slėgį, kad jis nenukristų ir kt.

Teorinius mokymus „VSA Vilnius“ darbuotojams vedė VGTU transporto inžinerijos katedros prodekanas ir mokymo centro „Draiveris“ teorijos dėstytojas doc. dr. Giedrius Garbinčius, praktinius mokymus atliko centro instruktoriai Dalius ir Aloyzas Uogintai bei Giedrius Galčius. Specialistai ekonominio vairavimo moko jau 5 metus. Mokymuose dalyvavo visi „VSA Vilnius“ vairuotojai, kurių patirtis – nuo 2 iki 40 m. Po savaitę trukusių mokymų visi vairuotojai įgijo ekonominio vairavimo pažymėjimus.

Šventinę naktį Vilniaus centre važinės mobiliosios šiukšliadėžės

Šiąnakt Vilniaus centre vyksiančių viešų renginių metu į gatves pirmąkart išriedės mobiliosios šiukšliadėžės. Lietuvoje dar nematytas trirates atliekų surinkimo priemones savanoriškai pasiųs Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Šiuo socialiniu veiksmu ji siekia prisidėti, kad šventės metu centrinėse gatvėse nugultų mažiau šiukšlių.

Pernai per vieną naktį sostinės renginiuose apsilankė apie 100-150 tūkst. žmonių. Tokių masinių renginių metu žmonės dažnai pasigenda šiukšliadėžių, o ir esamos užsipildo ganėtinai greitai. Todėl mūsų mobiliosios šiukšliadėžės padės spręsti šią problemą – jos kursuos pagrindinėse žmonių susibūrimo vietose intensyviu šventės metu – nuo 9 val. vakaro iki 1 val. ryto. Tikime, kad ši mūsų iniciatyva bus naudinga ir paskatins gyventojus nemest šiukšlių tiesiog ant gatvės“, – sako Jurgita Petrauskienė, „VSA Vilnius“ direktorė.

Renginio metu mobiliosiomis šiukšliadėžėmis surinktas šiukšles „VSA Vilnius“ taip pat ketina išrūšiuoti, o neužterštas antrines žaliavas – atiduoti perdirbimui. Bendrovės patirtis rodo, kad didžiąją dalį atliekų renginiuose sudaro plastiko ir popieriaus atliekos.

Toks mobilus šiukšlių surinkimo būdas Lietuvoje bus išbandomas pirmą kartą. „Pati dviračių-šiukšliadėžių idėja nėra nauja – šias funkcionalias transporto priemones mes atsivežėme iš Olandijos. Tiesa, ten jos naudojamos kiek kitokiai paskirčiai – jos surinkinėja šiukšlių maišus iš tų vietų, prie kurių privažiuoti tradicinėmis šiukšliavežėmis sudėtinga arba neefektyvu. Tuo tarpu Lietuvoje mes paeksperimentuosim, ar mobiliosios šiukšliadėžės galėtų būti naudingos masinių renginių metu“, – teigia „VSA Vilnius“ vadovė.

Mobilioji šiukšliadėžė yra vienbėgio dviračio modifikacija – vietoje priekinio rato čia primontuota speciali dėžė šiukšlėms. Vieno dviračio šiukšliadėžėje telpa beveik 150 litrų šiukšlių. „VSA Vilnius“ tikisi, kad per šventinę naktį iš viso surinks iki 1000 litrų atliekų.

 CB9F1638CB9F1632

Rūšiavimo dėžės pagal vaikus – nuo traukinio iki pimpačkiukų

Jeigu atliekų rūšiavimą patikėtumėte vaikams, nuobodžias šiukšliadėžes greitai pakeistų rūšiavimui skirti traukiniai, robotai, pimpačkiukai ar kiti nuotaikingi sprendimai. Tai parodė atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ surengtas konkursas, kuriame Vilniaus ugdymo įstaigų auklėtiniai kūrė svajonių rūšiavimo dėžes.

„Nusprendėme surengti konkursą, kuris paskatintų vaikus rūšiuoti antrines žaliavas linksmais ir kūrybiškais būdais. Mus maloniai nustebino vaikų atsiųsti originalūs ir linksmi darbai. Mažieji kūrėjai sugebėjo sugriauti mitą, kad rūšiavimas yra varginantis darbas ir pavertė jį smagiu žaidimu. Sulaukėme tikrai unikalių svajonių rūšiavimo dėžių, todėl komisijai buvo itin sudėtinga išskirti geriausius darbus“, – teigė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Per du mėnesius trukusį konkursą bendrovė sulaukė originalių rūšiavimo šiukšliadėžių projektų iš 20-ties Vilniaus ugdymo įstaigų. Komisijos vertinimu, kūrybingiausiu išrinktas Vilniaus lopšelio–darželio „Žiedas“ „Bitučių“ grupės sukurtas „Bitučių rūšiavimo traukinukas“, kurio kiekvienas vagonas skirtas skirtingos rūšies atliekoms.

„Sužinoję apie konkursą su vaikais ilgai galvojome, kaip tūrėtų atrodyti mūsų svajonių rūšiavimo dėžė. Labiausiai visiems patiko spalvoto traukinuko idėja, o kadangi esame „Bitutės“ grupės auklėtiniai, kiekvienas vaikas sukūrė po bitutę ir jomis papuošė traukinį. Vaikų entuziazmas buvo išties didelis, svajonių rūšiavimo dėžės kūrimas tapo savotišku žaidimu, juos pagavo didelis noras skirstyti atliekas, o paskui įspūdžiais dalintis ir su savo tėveliais. Taip pat pastebėjome, kad dalis vaikų puikiai žino, ką reiškia rūšiuoti atliekas, nes tai jau daro namuose“, – sakė Vilniaus lopšelio darželio auklėtoja Simona Baranauskienė.

Konkurso laimėtojai Vilniaus darželio-lopšelio „Žiedas“ „Bitučių“ grupės auklėtiniai, atvykę į „VSA Vilnius“ atsiimti pagrindinio prizo – 200 eurų kupono pramogoms PPC „Ozas“, taip pat sudalyvavo edukacinėje ekskursijoje, kurioje savo akimis matė kaip vyksta atliekų rūšiavimo procesas, susipažino, kur toliau keliauja atliekos, ir kodėl yra svarbu rūšiuoti. Taip pat „Bitučių“ grupės auklėtiniai iš arti pamatė ir galėjo pasėdėti „VSA Vilnius“ šiukšliavežėje bei sudalyvavo specialioje viktorinoje, kur patikrino savo rūšiavimo žinias.

Be „Bitučių“, „VSA Vilnius“ apdovanos dar keturis komisijos geriausiais išrinktų darbų autorius, kurie keliaus į edukacines ekskursijas. Tarp laimėtojų yra Vilniaus Genio pradinės mokyklos 3d. klasė, sukūrusi animacinio filmuko įkvėptą rūšiavimo dėžę pavadinimu „Šiukšliarūšiuokliai“,VŠĮ Nevalstybinio darželio „Nendrės“ auklėtiniai sukūrę svajonių rūšiavimo dėžę „Robotukas-Nendriukas“. Taip pat apdovanoti bus ir Vilniaus „Atgajos” specialiosios mokyklos 7-9 klasių moksleiviai, sukūrę spalvingus „Rūšiavimo krepšius“ ir Radvilų gimnazijos 9 klasės mokiniai, išradingai sujungę atliekų rūšiavimą ir pomėgį krepšiniui, rūšiavimo dėžę pavadino „Rūšiuok atliekas, mesk į krepšį.“

Konkurso metu „VSA Vilnius“ nemokamai įrengė olandų sukurtas kompaktiškas „KlikM“ (Lietuvoje vadinamas „KlikLT“) sistemas visoms Vilniaus ugdymo įstaigoms, kurios norėjo rūšiuoti būtent su KlikLt sistema. Patogias sistemas sudaro specialūs kabliukai, ant kurių kabinami šiukšlių maišai skirti rūšiuoti antrinėms žaliavoms. Tokia sistema labai paprasta ir patogi tiek vartotojui, tiek atliekų vežėjui.

„VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. „VSA Vilnius“ yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ narė.

11246587_446459328850060_6924013804267238277_n 11143318_446459332183393_7049067905587822426_n 11226543_446456598850333_7665616336729442289_n 11220120_446457108850282_6591888210507124224_n 11217576_446457275516932_7667780699914161041_n 11215879_446456442183682_2954294243777675175_n 11167854_446458615516798_7982867674650236178_n 11150792_446456225517037_7331915930406417059_n 11251373_446457278850265_1321162199462342817_n 11260678_446459498850043_5894161087487564497_n 11259519_446459325516727_7474849827273262883_n 11263052_446456132183713_6155620814097493344_n (576x960) 11263052_446456132183713_6155620814097493344_n 11265570_446456585517001_7043231066011284858_n 11266587_446457532183573_4793436658984758600_n vsa-1-(49)red (1024x683) vsa 1 (102) (1024x582) vsa 1 (100) (1024x682) vsa 1 (100) (1024x682) (1) vsa 1 (92) (1024x683) 11329742_446456622183664_2723574422331921318_n 988558_446457672183559_2249209180567027140_n 17778_446457358850257_6143013155411267726_n 1610941_446457112183615_6746669834111284626_n 10463958_446459212183405_2849140230611655455_n 10407311_446455585517101_3373050839822164926_n 11010584_446459505516709_4975212847227245103_n 11039246_446454285517231_7498270510135051420_n 11015447_446458955516764_6931332852508755164_n 11053373_446458072183519_3218767234113879888_n 11053067_446458768850116_3544690292054230111_n 11140372_446459502183376_5809793993445777228_n 11101828_446454515517208_391912752441023636_n

 

Skelbiame svajonių rūšiavimo dėžės konkurso laimėtojus!

Traukinukas

Daugiau nei du mėnesius rinkome pačias kūrybiškiausias ir išradingiausias svajonių rūšiavimo dėžes. Sulaukėme pačių įvairiausių ir originaliausių dėžių nuotraukų su unikaliais pavadinimais ir pristatymais. Džiaugiamės, kad kurdami svajonių rūšiavimo dėžes savo išmonę demonstravo daugiau kaip 20 Vilniaus ugdymo įstaigų. Esame dėkingi mokymų įstaigų mokytojams ir auklėtojams, paskatinusiems vaikus prisidėti prie rūšiavimo iniciatyvos, ir žinoma sveikiname jaunuosius kūrėjus panaudojusius visą savo išmonę ir nustebinusius mus pačiomis unikaliausiomis svajonių rūšiavimo dėžėmis. Taigi pagaliau skelbiame „KlikLT“ konkurso „DALYVAUK, RŪŠIUOK, KABINK SU KLIKLT“ laimėtojus:

Didįjį prizą – 200 eurų kuponą pramogoms PPC „OZAS“ ir edukacinę ekskursiją „Pamatyk rūšiavimo procesą su VSA Vilnius iš arti“ skiriame Vilniaus lopšelio – darželio „Žiedas“ „Bitučių“ grupės auklėtiniams, sukonstravusiems unikalų ir spalvingą „Šiukšlių rūšiavimo traukinuką“. Šaunieji ikimokyklinio amžiaus „Bitučių“ grupės vaikai nusprendė savo kūrinį papuošti bitutėmis, nes šios -sparnuotos darbininkės – ne tik atspindi darželio grupės vardą, bet ir yra labai tvarkingos ir darbščios.

Paguodos prizus – edukacines ekskursijas „Pamatyk rūšiavimo procesą su VSA Vilnius iš arti“ skiriame puikiai pasirodžiusiems dalyviams:

  • Vilniaus Genio pradinės mokyklos 3d klasei, sukūrusiai savo išskirtinę rūšiavimo dėžę pavadinimu „Šiukšliarūšiuokliai“, kurią įkvėpė linksmieji „Pimpačkiukai“.

  • VŠĮ Nevalstybinio darželio „Nendrės“ auklėtiniams su puikiu šūkiu – „Jei draugausim, tai švariai gyvensim!“, sukūrusiems svajonių rūšiavimo dėžę – draugišką robotą pavadinimu „Robotukas-Nendriukas“ .

  • Vilniaus „Atgajos” specialiosios mokyklos 7-9 klasių mokiniams, sukūrusiems spalvingus „Rūšiavimo krepšius“, kurie skirti rinkti ne miško gėrybėms, bet antrinėms žaliavoms rinkti.

  • Radvilų gimnazijos 9 klasės mokiniams, išradingai sujungusiems meilę krepšiniui ir rūšiavimui. Savo svajonių rūšiavimo dėžę gimnazistai taikliai pavadino „Rūšiuok atliekas, mesk į krepšį “.

Sveikiname laimėtojus ir džiaugiamės, kad mokyklos nepraleido progos ir nemokamai įsirengė olandų sukurtą rūšiavimo sistemą „KlikLT“. Šios sistemos esmė – prie sienos ar ant stulpelio tvirtinami kabliukai, ant kurių galima užkabinti maišus su išrūšiuotomis antrinėmis žaliavomis. Sistema žavi savo paprastumu ir yra labai taupi vietos atžvilgiu, taip pat reikalauja minimalių pradinių investicijų. Mokymo įstaigose įrengtą sistemą „VSA Vilnius“ aptarnaus ir konkursui pasibaigus– reguliariai išveš jaunimo išrūšiuotas antrines žaliavas.

Rūšiuokime kūrybingai!

UAB „VSA Vilnius“ kolektyvas

„VSA Vilnius“ pradėjo plauti miesto konteinerius

Konteinerių plovimas
Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ pradėjo visuotiną viešųjų antrinių žaliavų konteinerių plovimą. Per balandžio ir gegužės mėnesius bendrovė tikisi nuplauti ir dezinfekuoti per 700 Vilniaus mieste esančių viešųjų rūšiavimo konteinerių – varpelių, kurie priklauso „VSA Vilnius“ aptarnaujamai teritorijai. Visuomenės sveikatos specialistai pataria konteinerius plauti bent kelis kartus per metus.

„Kasmet sušilus orams vykdome generalinį viešųjų antrinių atliekų konteinerių plovimą, kurio metu mūsų darbuotojai aukšto slėgio plovimo įranga nuplauna ir dezinfekuoja konteinerius taip paruošdami juos naujam sezonui. Siekiant palaikyti higieną ir estetiškumą, konteinerius būtina plauti reguliariai. Antrinių žaliavų konteineriai po žiemos ne tik apsineša dulkėmis, bet neretai būna išpaišyti graffiti dažais. Stengiamės, jog antrinių atliekų konteineriai būtų švarūs visus metus ir savo išvaizda netrikdytų miesto gyventojų. Mūsų patirtis parodė, jog efektyviausia antrinių atliekų konteinerius plauti du kartus per metus sezonų sandūroje  vėlyvą pavasarį ir rudens pabaigoje“, – teigė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Pavasario pabaigoje antrinių žaliavų konteineriai dažniausiai būna purvini dėl dar nuo žiemos likusio purvo – smarkių sniego ar lietaus kritulių ir druskos, kuri naudojama barstyti keliams, apnašų. Taip pat antrinių žaliavų konteinerių plovimo metu pašalinamos žiedadulkės ir kitos apnašos, kurios nusėda ant varpelio formos konteinerių augalų žydėjimo metu.

Vilniaus atliekų tvarkytojas „VSA Vilnius“ pastebi, jog prasidėjus šiltajam metų sezonui didžioji dalis sostinės antrinių žaliavų konteinerių būna išpiešti graffiti dažais. Šiuo vandalizmo atveju ypač piktinasi senamiesčio gyventojai, nes būnant šiame rajone esantys konteineriai geriausiai matomi miesto gyventojams ir svečiams. „Sušilus orams ant antrinių žaliavų konteinerių ypač padaugėja graffiti piešinių. Todėl vykdydami visų „VSA Vilnius“ teritorijoje esančių varpelių plovimą aukšto slėgio srovėmis ir specialiais šepečiais pašaliname ir visus neteisėtus piešinius. Siekiame, jog konteineriai susigrąžintų savo estetinį vaizdą ir miesto gyventoms būtų ne tik lengvai pastebimi, bet ir patrauklios išvaizdos“, – teigė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo vadovas Martynas Surplys.

Taip pat neretai gyventojams metant antrines žaliavas į specialius konteinerius ant jų išorės lieka maisto ar gėrimų likučių. Kibios dėmės greitai apsineša dulkėmis ar purvais ir bjauroja konteinerius. Todėl norint sumažinti antrinių atliekų konteinerių užterštumą ir pagerinti jų estetinį vaizdą į konteinerius metant visą stiklinę, popierinę ar plastmasinę tarą, prieš tai būtina pašalinti maisto ir gėrimo likučius.

„VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms.

 

„VSA Vilnius“ plečia taupesnį rūšiavimo būdą

Vilniaus atliekų tvarkymo įmonė „VSA Vilnius“ plečia olandų sukurtos rūšiavimo sistemos „KlikLT“ tinklą Vilniaus mieste ir surado dar praktiškesnį jos panaudojimo būdą – tvirtinti „KlikLT“ kabliukus ant antrinių žaliavų konteinerių. Toks sprendimas taupo vietą ir leidžia minimaliomis investicijomis sukurti sąlygas patogiai rūšiuoti atliekas tuose sostinės rajonuose ir kiemuose, kur dėl vietos stokos nėra galimybės pastatyti daug rūšiavimo konteinerių.

„Prieš pusmetį „KlikLT“ sistemą išbandėme Vilniaus Senamiestyje, kur rūšiavimo konteinerių tinklas yra prasčiausias dėl siaurų gatvių ir nedidelių kiemų. Ji paskatino dalį gyventojų pradėti rūšiuoti. Taip pat pastebėjome, kad ir kituose mikrorajonuose su „KlikLT“ kabliukais galime sudaryti sąlygas gyventojams rūšiuoti patogiau, išmesti antrines žaliavas arčiau namų, todėl šį sprendimą pradėjome diegti Šeškinės, Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės rajonuose“, – teigė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys.

„KlikLT“ sistemos esmę sudaro pritvirtinami specialūs oranžinės spalvos kabliukai, ant kurių gyventojai gali tiesiog pakabinti šiukšlių maišus su išrūšiuotomis antrinėmis žaliavomis. Tokia sistema labai paprasta ir patogi tiek  gyventojui, tiek  atliekų vežėjui. Šiuo metu Vilniaus mieste konteinerių aikštelėse „VSA Vilnius“ yra sumontavusi 20 stulpelių su „KlikLT“ kabliukais ir dar 10-yje vietų pastačiusi antrinių žaliavų konteinerius, ant kurių pritvirtinti kabliukai. Ateityje bendrovė planuoja plėsti sistemą ir į kitus Vilniaus miesto mikrorajonus.

„Olandijoje tokie kabliukai dažniausiai tvirtinami ant elektros stulpų, tačiau iš principo juos galima įrengti bet kur, kur gyventojams būtų patogu palikti išrūšiuotas atliekas, o dažniausiai tai yra šalia buitinių atliekų konteinerių. „KlikLT“ stovai užima minimaliai vietos, pakanka 1 kvadratinio metro ploto, be to, reikalauja žymiai mažesnių investicijų – jeigu naujas atliekų rūšiavimo konteineris kainuoja vidutiniškai 350 eurų ir paprastai jų reikia pastatyti tris, tai įrengti specialų „KlikLT“ stovą su kabliukais atsieina vos 40 eurų“, – aiškino M. Surplys

Jis teigia, kad ant spalvotųjų rūšiavimo konteinerių pradėti tvirtinti „KlikLT“ kabliukai bus patogūs gyventojams ir padės išvengti šių konteinerių perpildymo problemų. „Pagal Vilniaus miesto nustatytas taisykles visi miesto antrinių žaliavų konteineriai turi būti ištuštinti nustatytu dažnumu, tačiau natūralu, jog konteineriai užsipildo nevienodu tempu. Todėl jeigu gyventojas ras pilną konteinerį, maišą su savo atliekomis jis galės tvarkingai pakabinti ant čia įrengto specialaus kabliuko. Be to, esame įsitikinę, kad daliai gyventojų, kurie rūšiuodami atliekas namuose meta jas į maišą, bus netgi paprasčiau tiesiog pakabinti šį maišą ant kabliuko, nei jas po vieną sumetinėti į konteinerį“, – sakė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys.

Jis priduria, kad tam tikros vietose tokia sistema leistų statyti mažiau konteinerių. „Kad nereikėtų statyti trijų spalvotų konteinerių, galima įrengti vieną, pavyzdžiui, skirtą popieriui, ir ant jo sumontuoti du kabliukus – vieną stiklo, ir vieną plastiko atliekoms. Tai leistų taupyti vietą“, – teigė M. Surplys.

Bendrovės atstovai mano, kad „KlikLT“ rūšiavimo technologija yra aktuali ne tik gyventojams, bet ir įstaigoms bei įmonėms. „VSA Vilnius“ siūlo nemokamai įdiegti ir aptarnauti „KlikLT“ sistemą visoms Vilniaus ugdymo įstaigoms – nuo darželių iki universitetų – ir tokiu būdu skatinti bei mokyti rūšiuoti jaunąją kartą.

„Tikime, kad ši sistema turi potencialo visoje Lietuvoje. Skatinant gyventojus rūšiuoti ir gerinant tam skirtas sąlygas, kasmet mūsų šalyje nuperkama ir išdalinama konteinerių už milijonus litų. „KlikLT“ kabliukai leistų gauti tą patį efektą daug kartų mažesniais kaštais, be to, ir rūšiavimo vietų tinklas galėtų būti tankesnis ir plečiamas greičiau“, – aiškino „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.

„VSA Vilnius“ įsigis modernias ir aplinkai draugiškesnes šiukšliavežes

Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ investuoja daugiau nei 600 tūkst. eurų į šiukšliavežių parko išplėtimą. Vasaros gale jį papildys keturi nauji „Volvo“ vilkikai, kurie naudoja mažiau degalų, yra draugiškesni aplinkai ir funkcionalesni, todėl leis plėsti ir gerinti atliekų surinkimo paslaugas vilniečiams ir sostinėje veikiančioms įmonėms.

„Šios keturios naujos šiukšliavežės bus vienos pirmųjų Vilniuje ir Lietuvoje, kurios atitinka itin griežto aplinkosauginio „Euro 6“ standarto reikalavimus. Su šiomis darbo priemonėmis galėsime ne tik patogiau ir greičiau aptarnauti klientus, bet ir iki minimumo sumažinsime šiukšliavežių išmetamo CO2 kiekį. Kaip teigia „Volvo“ atstovai, kai kuriose užterščiausiose miesto vietose šie vilkikai netgi valys aplinkos orą nuo kietųjų dalelių, nes į aplinką išpūs švaresnį, išfiltruotą orą, nei įsiurbia“, – teigė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Modernūs ir taupesni vilkikai leis bendrovei efektyviau organizuoti antrinių žaliavų ir komunalinių atliekų išvežimą visoje Vilniaus teritorijoje, atnaujinti paslaugos teikimo procesą. Vienas iš „Volvo“ modelių turės specialų antstatą, pritaikytą surinkti antrines žaliavas. Jame bus dvi atskiros sekcijos, tad automobilis vienu metu galės aptarnauti du skirtingus rūšiavimo konteinerius – į vieną sekciją išversti konteinerį su, pavyzdžiui, plastiko ar popieriaus atliekomis, į kitą – stiklo.

„Taip bus itin patogu privačių valdų gyventojams, nes visos antrinės žaliavos bus išvežamos tą pačią dieną, gyventojams nereikės rūpintis, kurią dieną kurį antrinių žaliavų konteinerį išstumti iš kiemo. Tuo pačiu tai reiškia, kad jų gatvėse sumažės sunkiasvorio transporto, o tai svarbu, nes daugelio privačių namų kvartalų gatvės nėra pritaikytos sunkiasvoriam transportui. Siekiame, kad atliekų tvarkymo paslaugos būtų kuo mažiau pastebimos miesto gyventojams – jie turi kuo dažniau matyti tvarkingą aplinką, o ne šiukšliavežius“, – aiškino „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo vadovas Martynas Surplys.

Antrasis „Volvo“ modelis bus mažesnių matmenų – jį „VSA Vilnius“ perka specialiai Vilniaus Senamiesčio mikrorajonui aptarnauti, nes jame gatvės siauresnės, reikalingas didesnis automobilio manevringumas.

„VSA Vilnius“ efektyvesnes paslaugas teiks ne tik miesto gyventojams, bet ir verslo klientams. Specialiai jų poreikiams atliekų tvarkymo bendrovė įsigis „Volvo“ vilkiką, kuris turės integruotą svėrimo įrangą. Unikali svėrimo sistema leis tiksliai nustatyti antrinių žaliavų svorį dar jų paėmimo vietoje – tai svarbu verslo klientams, kurių apskaitoje ir atsiskaitymuose aktualus išvežamų atliekų svoris. Ketvirtasis „Volvo“ turės specialų konteinerį ir manipuliatorių-kraną, kuriuo bus patogu surinkti statybų atliekas, antrines žaliavas ar komunalines atliekas iš požeminių konteinerių. Nauji modernūs vilkikai leis verslo klientus aptarnauti dar greičiau.

„Naujosios transporto priemonės yra ne tik praktiškos darbe bei draugiškos aplinkai, bet ir modernios, su saugumo ir komforto įranga mūsų darbuotojams, taip pat techniniais priedais, kurie padės prižiūrėti konteinerių aptarnavimo efektyvumą“, – teigė M. Surplys.

Naujosios šiukšliavežės turėtų pasiekti „VSA Vilnius“ šių metų viduryje.

Apie UAB „VSA Vilnius“
Bendrovė „VSA Vilnius” – viena didžiausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Bendrovė atliekų tvarkymo veiklą vykdo nuo 1945 metų, o iš valstybinės tapo privačia bendrove 2004-aisiais. Bendrovė savo paslaugas daugiausia siūlo ir teikia Vilniaus miesto ir jo rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Šiuo metu Vilniaus mieste bendrovė užima apie 34 proc. atliekų tvarkymo rinkos.

„VSA Vilnius“ yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ narė.

DĖMESIO: plečiamas svajonių rūšiavimo dėžių konkursas ir pratęsiamas jo terminas

VSA Vilnius“, paskelbusi konkursą „DALYVAUK, RŪŠIUOK, KABINK SU KLIKLT“ ir sulaukusi susidomėjimo ne tik iš Vilniaus Senamiesčio, bet ir kitų rajonų ugdymo įstaigų, priėmė sprendimą geografiškai išplėsti konkursą į visą Vilniaus teritoriją, iki minimumo supaprastinti dalyvavimo sąlygas ir atsižvelgiant į tai – pratęsti konkurso terminą.

VSA Vilnius“ kviečia visas Vilniaus ugdymo įstaigas – darželius, mokyklas, aukštojo išsilavinimo įstaigas – prisijungti ir dalyvauti kūrybiniame konkurse. Jame gali dalyvauti visa klasė ar grupė, būrelių auklėtiniai, taip pat ir savarankiškai suformuotos vaikų grupės bei komandos. Konkurso dalyviai turi sukurti savo svajonių rūšiavimo dėžę. Konkurso darbų pateikimo terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 15 dienos.

Konkurso prizas kūrybingiausiai grupei – 200 eurų kuponas pramogoms PPC „OZAS“ ir edukacinė ekskursija „Pamatyk rūšiavimo procesą su VSA Vilnius iš arti“. Šias ekskursijas taip pat laimės dar keturios kūrybingiausius darbus pateikusios dalyvių grupės.

VSA Vilnius“ taip pat supaprastino dalyvavimo sąlygas – ugdymo įstaigos gali dalyvauti konkurse, o „KlikLT“ rūšiavimo sistemą įsidiegti pasirinktinai. Priminsime, kad kiekvienai konkurse dalyvaujančiai įstaigai „VSA Vilnius“ nemokamai įrengti atliekų rūšiavimo sistemą „KlikLT“ ir suteikti galimybę rūšiuoti atliekas mokykloje bei taip mokyti jaunąją kartą rūšiuoti. „VSA Vilnius“ ne tik įrengs, bet ir nemokamai aptarnaus šią sistemą. Olandijoje sukurtos „KlikLT“ rūšiavimo sistemos esmė – įrengiami specialūs kabliukai, ant kurių kabinami maišai, skirti antrinėms žaliavoms mesti. Tokia sistema užima labai mažai vietos ir yra itin paprasta žmonėms naudotis. Daugiau informacijos apie šį naują rūšiavimo būdą galite rasti čia arba siųsdami mums užklausą el. paštu info@vsa.lt

Atnaujintos konkurso taisyklės:

  1. Sukurkite savo svajonių rūšiavimo dėžę. Darbo formatas, medžiagiškumas ar kiti kriterijai nėra reglamentuojami – tai kūrybinis konkursas, kuriame svarbiausia atskleisti viziją.

  2. Nufotografuokite sukurtą dėžę ir atsiųskite jos nuotrauką su unikaliu vardu, šūkiu, ar atsiradimo istorija bei atstovaujamos grupės kontaktais į info@vsa.lt iki 2015 m. gegužės 15 dienos.

  3. Laimėtojus gegužės 18 dieną išrinks ir paskelbs speciali „VSA Vilnius“ darbuotojų vertinimo komisija. Komisija vertins kūrybiškumą taip pat atsižvelgdama į dalyvių grupės amžių/gebėjimus. Komisija išrinks 5 kūrybingiausias grupes, kurioms padovanos edukacines ekskursijas „Pamatyk rūšiavimo procesą su VSA Vilnius iš arti“, o 1-os vietos nugalėtojams įteiks specialų prizą – 200 eurų kuponas pramogoms PPC „OZAS“.

  4. Iki konkurso pabaigos kūrybiškiausių svajonių dėžių nuotraukas patalpinsime „VSA Vilnius“ Facebook www.facebook.com/VSAVilnius „KlikLT“ konkurso nuotraukų albume.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

„VSA Vilnius“: Vilniaus savivaldybės planai įrengti požeminius konteinerius – neskaidrūs ir neadekvačiai brangūs

Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje planuoja atnaujinti konteinerių tinklą – įrengti 3651 požeminį konteinerį. Savivaldybės tarybos posėdyje jau svarstyta tokių konteinerių išdėstymo seniūnijose schema. Tuo tarpu viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „VSA Vilnius“ tvirtina, kad šiems savivaldybės planams trūksta skaidrumo, proteguojamas vienas tiekėjas, kurio siūlomas sprendimas yra ir žemos kokybės, ir bent dukart per brangus.

„Praėjusių metų pabaigoje prie Vilniaus miesto savivaldybės „rubikoninės“ kilmės bendrovė „Ecoservice“ įrengė pavyzdinius požeminius konteinerius. Dabar šie konteineriai aktyviai pristatomi kaip de facto būsimas sprendimas visame Vilniuje, nors dėl jų parinkimo nebuvo skelbta jokio konkurso ir tai būtų neteisėta. Šie konteineriai taip pat aktyviai viešinami ir reklamuojami rinkiminėje Vilniaus mero A. Zuoko kampanijoje. Manėme, kad tai tik vienas iš rinkiminės kampanijos triukų, tačiau matydami, kad projektas stumiamas ir savivaldybės koridoriuose, konteinerių schema jau svarstoma savivaldybės taryboje, norime atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti savivaldybę užtikrinti projekto skaidrumą. Juolab, kad savivaldybės nurodytos sumos, kurios reikalingos tokiam konteinerių tinklui įrengti, yra neadekvačiai didelės“, – sakė iniciatyvos už skaidrų verslą „Baltoji banga“ narės, bendrovės „VSA Vilnius“, direktorė Jurgita Petrauskienė.

Savivaldybė skelbė, kad vieno pademonstruoto konteinerio kaina – 4,63 tūkst. eurų, tad bendra suma į požeminių konteinerių tinklo sukūrimą siektų 16,9 mln. eurų. Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ atkreipia dėmesį, kad rinkoje yra žymiai pažangesnių įkasamų konteinerių, kurie savivaldybei atsieitų perpus pigiau.

„Mums, kaip ilgiausią patirtį turinčiai atliekų tvarkymo bendrovei, nerimą kelia tai, kad pademonstruotas sprendimas yra vienas primityviausių iš požeminių konteinerių, o skelbiama kaina, lyginant su panašaus tipo konteineriais rinkoje, labai didelė. Rinkoje matome galimybių savivaldybei įdiegti modernesnį įkasamų konteinerių tinklą bent už maždaug 8,5 mln. eurų pigiau. Todėl tikimės, kad savivaldybė surengs skaidrų viešąjį konkursą, su atviromis sąlygomis rinkos dalyviams ir objektyviai įvertins konteinerių alternatyvas“, – sakė J. Petrauskienė.

Ji teigia, kad Vilniaus savivaldybei kuriant naują konteinerių tinklą ieškoti geros praktikos pavyzdžių toli nereikia – požeminių konteinerių yra įrengta ir Vilniuje, taip pat Kaune, Panevėžyje, o Druskininkuose ir Klaipėdoje suformuoti platūs jų tinklai, gyventojai palankiai tokius pokyčius vertina itin palankiai. „Klaipėdoje savivaldybė, prieš vykdydama pirkimą, gyventojams įrengė keletą skirtingų požeminių konteinerių, rinko klaipėdiečių atsiliepimus ir tokiu būdu skaidriai išsirinko tinkamiausius technologinius sprendimus. Tokia gerąja praktika galėtų pasekti ir Vilnius“, – patarė J. Petrauskienė.

Vertindama prie savivaldybės įkastus požeminius konteinerius, „VSA Vilnius“ direktorė abejoja, ar šis konkretus sprendimas yra tinkamiausias Lietuvos klimatinėms sąlygoms. „Šie konteineriai aptarnaujami ne per atliekų išmetimo angą, o pakeliant visą konteinerio dangtį, kuris tarnauja ir kaip šaligatvio grindinys. Žiemą šis dangtis gali lengvai prišalti, apsninga. Šalys, kuriose žiemą klimatas būna atšiaurus, pavyzdžiui, Suomija, dažnai naudoja pusiau požeminius konteinerius. Estetine išvaizda jie atrodo labai panašiai, atliekų talpa taip pat yra po žeme, o pagrindinis skirtumas – konteineriai gali būti aptarnaujami paprasčiau, tam nereikia pakelti dalies grindinio. Tai patogu žiemą, taip pat galima išnaudoti visą plotą aplink konteinerį“, – aiškino J. Petrauskienė.

„VSA Vilnius“ vadovė taip pat siūlo įrengiant įkasamų konteinerių tinklą Vilniuje rinktis hermetiškai užsidarančius angų dangčius. Tai padidina higieniškumą – iš konteinerių nesklinda nemalonūs kvapai.

„Žinoma, techniniai sprendimai ir reikalavimai – diskusijų dalykas, tačiau norisi pabrėžti faktą, kad rinkoje yra ne vienas sprendimas, kuris modernumu, aptarnavimo patogumu bei higieniškumu lenkia dabar pristatytą ir leistų savivaldybei sutaupyti apie 8,5 mln. eurų“, – sakė J. Petrauskienė.

J. Petrauskienė taip pat tvirtina, kad skaidriai modernizuoti konteinerių tinklą būtų naudinga, nes požeminiai konteineriai gyventojams padėtų sumažinti išlaidas atliekų išvežimui. „Turime pavyzdinę savarankišką daugiabučio bendriją Pilaitėje, kuri išlaidas atliekų tvarkymui sumažino net 32 procentais. Šios bendrijos gyventojai sudarė tiesioginę sutartį su atliekų vežėju, įsigijo 5 kub. m. dydžio požeminį konteinerį, kurį aptarnauti galima rečiau, ir pradėjo aktyviai rūšiuoti, taip dar labiau sumažindami išvežamų komunalinių atliekų svorį“, – pasakoja „VSA Vilnius“ direktorė.

Sostinės mokymo įstaigas skatins rūšiuoti

Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“, siekdama paskatinti atliekų rūšiavimą ugdymo įstaigose, pasiūlė joms naujoviškas rūšiavimo priemones ir nemokamą aptarnavimą. Bendrovė kviečia į ją kreiptis visas sostinės viešąsias mokymo įstaigas – darželius,  mokyklas, aukštojo mokslo ir kitas įstaigas – ir kartu užtikrinti sąlygas jaunajai kartai patogiai rūšiuoti atliekas.

Visoms susidomėjusioms ugdymo įstaigoms „VSA Vilnius“ nemokamai įrengs olandų sukurtą rūšiavimo sistemą „KlikLT“, kuri išplėtota ir dalyje Vilniaus Senamiesčio mikrorajono. Šios sistemos esmė – prie sienos ar ant stulpelio tvirtinami kabliukai, ant kurių galima užkabinti maišus su išrūšiuotomis antrinėmis žaliavomis. Sistema žavi savo paprastumu ir yra labai taupi vietos atžvilgiu, taip pat reikalauja minimalių pradinių investicijų. Mokymo įstaigose įrengtą sistemą „VSA Vilnius“ taip pat nemokamai aptarnaus – reguliariai išveš jaunimo išrūšiuotas antrines žaliavas.

Tikime, kad būtina nuo mažens skatinti ir mokyti visuomenę rūšiuoti atliekas, nes jaunimas yra labai imlus ir greitai išmoksta rūšiuoti. Mūsų praktika rodo, kad tie, kurie pabando rūšiuoti atliekas bent keletą savaičių, galiausiai išsiugdo nesąmoningą įprotį ir rūšiuoja atliekas visą tolimesnį gyvenimą. Tad paskatinę jaunimą rūšiuoti ne tik išauginsime aplinką tausojančią jaunąją kartą, bet ji dar ir pamokys savo tėvus bei senelius imtis rūšiuoti namuose bei daryti tai taisyklingai“, – įsitikinusi iniciatyvos organizatorė, bendrovės „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Kad jaunimas turėtų daugiau motyvų pradėti rūšiuoti, įstaigų, kuriose „VSA Vilnius“ įrengs „KlikLT“ sistemą auklėtinių grupėms kovo mėnesį bus rengiamas konkursas. Šiame konkurse jaunimas kurs savo unikalias rūšiavimo dėžes, originaliausio dizaino kūrėjus bendrovė apdovanos vertingais prizais. Kūrybingiausia svajonių rūšiavimo dėžė bus renkama visuomenės „VSA Vilnius“ Facebook puslapyje. Daugiausiai balsų surinkęs dalyvis bus paskelbtas balandžio pirmą dieną. Konkursą laimėjusiai darželinukų/moksleivių ar studentų grupei „VSA Vilnius“ surengs edukacinę ekskursiją „Pamatyk rūšiavimo procesą su „VSA Vilnius“ iš arti“ , taip pat įteiks 200 eurų kuponą pramogoms PPC „OZAS“.

Mokyklos, kurios nori nemokamai gauti „KlikLT“ sistemą ir jos nemokamą aptarnavimą, kviečiamos kreiptis į „VSA Vilnius“ bendrovę. Daugiau informacijos „VSA Vinius“ taip pat pateikia savo internetiniame puslapyje www.vsa.lt ir „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/VsaVilnius.

VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. „VSA Vilnius“ yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ narė.

Konkurso taisyklės

plakatas_konkursui_deze_KlikLT_sistemai_

„VSA Vilnius“ ir Vilniaus „Žalgiris“ puoselės skaidrumą ir švarą sporte

Vilniaus atliekų tvarkymo įmonė „VSA Vilnius“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubu. Ji tapo reprezentacinės Lietuvos sostinės ekipos rėmėja 2015 metų sezonui, kuriame dabartiniai šalies čempionai sieks išsaugoti geriausiųjų vardą.

Įmonė ir klubas bendradarbiaus bendru šūkiu „Už švarų žaidimą!“, kuriuo siekiama propaguoti skaidrumą futbole ir atliekų tvarkymo versle.

„Žalgirio“ futbolo klubui vadovauja ambicingas, moderniai mąstantis ir efektyviai veikiantis kolektyvas, turintis aukštas etikos normas bei aiškius siekius. Savo įmonėje ir atliekų tvarkymo rinkoje stengiamės puoselėti tokias pačias vertybes, todėl nusprendėme prisidėti prie ilgas tradicijas turinčio Vilniaus futbolo klubo gerovės kūrimo“, – teigė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė, taip pat priklausanti skaidraus verslo iniciatyvai „Baltoji banga“.

„Džiaugiamės, kad „VSA Vilnius“ tapo Vilniaus „Žalgirio“ rėmėjų šeimos nariu. Nuo šiol, jau kartu ir su „VSA Vilnius“ kursime švaresnį, modernesnį ir daugiau pergalių iškovosiantį Vilnių. Taip pat viliuosi, jog akcija „Už švarų žaidimą“ bus mūsų ir „VSA Vilnius“ sėkmingo ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, – sakė Vilniaus „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė.

„Planuojame klubą paremti ne tik finansiškai, bet ir prisidėti prie švaraus žaidimo skatinimo futbolo aikštėje ir už jos ribų. Manome, kad skaidrumas versle, kaip ir sporte, yra būtinas“, – pažymėjo „VSA Vilnius“ direktorė J. Petrauskienė.

Parama „Žalgirio“ klubui – ne vienintelė „VSA Vilnius“ partnerystė su sportu. Bendrovė prieš keletą metų panaudojo transporto priemones, ant kurių skelbė paramą Lietuvos krepšinio rinktinei. „VSA Vilnius“ taip pat remia kultūros renginius – specialiems pasirodymams išvalė ir paruošė istorines Vilniaus vietas – „Lietuvos kinoteatrą“ ir „Sporto rūmus“. Bendrovė ne pirmus metus bendradarbiauja su „Menų fabriku“, yra ilgametė akcijos „Darom“ partnerė.

VSA Vilnius” yra viena didžiausių ir seniausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms.

PRANEŠIMAS DĖL ATSISKAITOMOSIOS SĄSKAITOS PASIKEITIMO

Informuojame, kad nuo 2015 m. vasario mėn. keičiame pagrindinę „UAB VSA Vilnius“ atsiskaitomąją sąskaitą. Todėl prašome klientų, kurie atsiskaitymus už „UAB VSA Vilnius“ suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas atlikdavo į „Danske Bank A/S” Lietuvos filialas banką, nuo š.m. vasario 1 d. mokėjimus atlikti į AB „Šiaulių bankas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT947180300024467798. Kiti mokėjimo rekvizitai lieka tie patys.

Atliekant mokėjimus pavedimu, prašome nurodyti tikslius rekvizitus to asmens, už kurį mokate. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad mokėjimo nurodymo lauke „Mokėtojo kodas gavėjo informacinėje sistemoje“ būtina nurodyti kliento kodą.

Prašome klientų, kurie „Danske Bank A/S” Lietuvos filialas turi sudarę tiesioginio debeto ar periodinio mokėjimo sutartis perkelti į kitus bankus. Banko sąskaitų sąrašą rasite tinklalapio www.vsa.lt skiltyje „Kontaktai“.

Klientams, kurie atsiskaitymus už „UAB VSA Vilnius“ suteiktas paslaugas vykdė ne per „Danske Bank A/S” Lietuvos filialas banką – atsiskaitymo tvarka nesikeičia.

Atsiprašome už nepatogumus ir dėkojame už supratingumą.

Eglutes surinks ir nuo konteinerių

Praėjus žiemos šventėms daugelis gyventojų ieško, kaip patogiai ir tinkamai išmesti nupuoštą Kalėdų eglutę. Viena didžiausių Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ informuoja, kad bendrovės aptarnaujami butų ūkiai ir bendrijos gali sausio 6-10 dienomis Kalėdų eglutes palikti prie konteinerių. Bendrovė informuoja, kad šiomis dienomis specialus transportas prie konteinerių paliktas eglutes surinks ir išveš į biokuro gamybos ir kompostavimo aikšteles.

„Suprasdami, kad ne kiekvienas vilnietis turi galimybę nuvežti eglutę į eglučių surinkimo vietas ar kompostavimo aikštelę, šiemet nusprendėme pasiūlyti gyventojams patogiausią būdą ją išmesti – tiesiog palikti eglutę šalia mūsų bendrovės – „VSA Vilnius“ – aptarnaujamų konteinerių. Tą gyventojas turėtų padaryti sausio 6-10 dienomis, nes nuo šios savaitės pabaigos paleisime atskirą transportą, kuris surinks eglutes ir užtikrins, kad jos nukeliautų ne į sąvartyną, o būtų naudingai panaudotos kaip biokuras ar pagaminti kompostą, kaip ir iš kitų žaliųjų atliekų“, – sakė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo vadovas Martynas Surplys.

Pasak jo, gyventojai bet kuriuo atveju eglutes palieka prie konteinerių, jiems tai patogiau, nei transportuoti eglutę byrančiais spygliais iki surinkimo vietos. „Todėl šiemet nusprendėme oficialiai paskelbti, kad mes apvažiuosime konteinerių aikšteles, surinksime čia paliktas eglutes bei sutvarkysime aikštelės aplinką. Svarbu tik, kad gyventojai eglučių nemestų į konteinerius, o paliktų šalia jų“, – teigė M. Surplys.

Jis priduria, kad bendrovė eglutes surinks tik iš jos aptarnaujamų klientų. Sužinoti, kuris atliekų vežėjas aptarnauja konkretų butų ūkį ar bendriją, gyventojai gali pasižiūrėję užrašus ant konteinerių – „VSA Vilnius“ konteineriai pažymėti apvaliu ženklu su raidėmis VSA.

Bendrovė „VSA Vilnius” yra viena didžiausių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, daugiausia paslaugas siūlanti ir teikianti Vilniaus miesto ir rajono gyventojams bei šioje teritorijoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. „VSA Vilnius“ yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ narė.

Verslo įmonės išrūšiuoja iki 80 proc. atliekų

Verslo įmonės išrūšiuoja iki 80 proc. atliekų

Verslo įmonės yra pavyzdingos atliekų rūšiuotojos – kai kurios jų išrūšiuoja iki 80 proc. darbo metu susidarančių atliekų. Ypač gerai rūšiuoja gamybos įmonės, taip pat vidutinio dydžio ir stambus verslas bei verslo centrai. Pasitempti šioje srityje reikėtų smulkiam verslui bei įmonėms, vykdančioms veiklą Vilniaus Senamiestyje, tvirtina atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“.

„Skaičiuoja, kad lietuviai išrūšiuoja apie 10-15 proc. atliekų. Tai bendras gyventojų ir įmonių išrūšiuotų atliekų skaičius. Mūsų aptarnaujamų klientų statistika taip pat panaši – kasmet išrūšiuotos atliekos sudaro apie 14 proc. viso atliekų srauto. Tačiau pastebime, kad šį rodiklį kelia verslo įmonės, kurios rūšiuoja pakankamai gerai – praktiškai visi mūsų tiesiogiai aptarnaujami verslo klientai šiandien turi užsisakę ne tik komunalinių atliekų, bet ir antrinių žaliavų išvežimo paslaugas. Žinoma, yra bendrovių, kurios išrūšiuoja tik apie 10 proc. atliekų, bet yra ir tokių, kurios atskiria net 80 proc. antrinių žaliavų. Ypač gerai rūšiuoja gamybos įmonės, kuriose yra įvairių pakuočių atliekų, taip pat ir verslo centrai. Žinoma, įmonėse rūšiuoti lengviau, nes ten didžioji dalis atliekų – pakankamai švarios ir lengvai atskiriamos, tačiau bet kokiu atveju tokie rodikliai džiugina“, – teigė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Šiuo statistinius duomenis bendrovė išvedė išanalizavusi daugiau nei 2 tūkst. verslo klientų, tarp kurių – prekybos ir verslo centrai, parduotuvės, paslaugų sektoriaus biurai, maitinimo ir mokymo įstaigos bei kitos organizacijos, rūšiavimo įpročius.

L. Kazlauskas aiškina, kad verslo įmonės dažniausiai turi tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais ir moka pagal atliekų svorį, todėl mato ekonominę naudą rūšiuoti. Visas atliekas mesti į vieną komunalinių atliekų konteinerį būtų labai brangu, nes sąvartynas kiekvieną toną atliekų apmokestina beveik 140 Lt., dar papildomai reikia mokėti ir už jų surinkimą bei transportavimą. Kadangi antrinės žaliavos išvežamos nemokamai, o verslo įmonėse jos sudaro 75 proc. atliekų, rūšiavimas padeda verslui sutaupyti reikšmingas sumas.

„VSA Vilnius“ atstovo teigimu, įmonės paprastai turi nusistačiusios vidinę tvarką, užtikrinančią atliekų rūšiavimą. „Jeigu kalbėtume apie administracinius biurus, tai čia dažnai darbuotojas ant stalo turi kartoninę dėžutę popieriaus atliekoms, kurios turinį valytoja išneša į popieriaus konteinerį. Kai kurios įmonės išbando mūsų siūlomą „KlikLT“ sistemą, perdirbamas atliekas meta į atskirus maišus, o gamybininkai neretai naudojasi ir specialiais įrenginiais antrinėms žaliavoms presuoti“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Problema – smulkus verslas ir įmonės Senamiestyje

Bendrovės atstovas pastebi, kad rūšiavimą dar reikėtų pagerinti smulkiam verslui, ypač mikroįmonėms, ir visoms bendrovėms, vykdančioms veiklą Vilniaus Senamiestyje.

„Mikroįmonės ir dalis smulkaus verslo paprastai neturi tiesioginių sutarčių su atliekų vežėjais ir naudojasi gyventojams skirtais konteineriais. Tokiu atveju jos yra mažiau motyvuotos kuo daugiau darbe susidarančių atliekų išrūšiuoti, nes jos nemoka atliekų vežėjui atlygio pagal atliekų svorį, kaip didesnės, tiesiogines sutartis turinčios organizacijos“, – teigė „VSA Vilnius“ atstovas.

Tuo tarpu Vilniaus Senamiestyje, pasak L. Kazlausko, pagrindinis rūšiavimo trikdys – nėra kur statyti rūšiavimo konteinerių, todėl verslo galimybės rūšiuoti yra ribotos, jie naudojasi bendrais konteineriais su gyventojais. Siekiant pagerinti situaciją, „VSA Vilnius“ įmonėms siūlo išbandyti naujovišką olandišką „KlikLT“ sistemą – „VSA Vilnius“ šalia įmonės ar konteinerių aikštelėse gali įrengti specialius stovus su kabliukais, ant kurių įmonių darbuotojai gali užkabinti išrūšiuotų atliekų maišus, kuriuos vėliau „VSA Vilnius“ darbuotojai surenka. Šios sistemos pagrindinis privalumas tas, kad ji užima labai mažai vietos, o tai aktualu Senamiestyje.