Nuo gegužės pradžios visi šalies gyventojai privalo prisidėti prie atliekų surinkimo ir tvarkymo.  Reforma įvyko ir Šalčininkų rajone, o gyventojai  jau dalinasi pirmaisiais įspūdžiais bei pastebėjimais.  Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič sako, jog apylinkėse tapo dar švariau, o naująja tvarka nepatenkintų beveik neliko.

Č. Marcinkevič teigimu, bene labiausiai gražėjantį kraštą pastebi turistai – ne iš vieno atvykusiojo jau girdėjo, jog aplink Dieveniškes ypatingai tvarkinga. Seniūnė sako, kad dabar kaimiškose vietovėse gerokai padaugėjo konteinerių, o žmonės į juos nebevengia įmesti ir pakelėse rastų šiukšlių.

„Labai džiaugiamės, kad galų gale jau gyventojai žino, jog reikia surinkti šiukšles ir, tikrai, kai visi gavo tuos konteinerius, tvarkos dar padaugėjo. Žmonės tapo pilietiškesni… Štai neseniai gavome pranešimą, jog Vaškelių kaime kažkas prišiukšlino. Tai iš karto sureagavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Urbelevičius. Pas mus tapo dar švariau. Aišku, turėjom visokių nesklandumų: pakito ir apmokėjimas, ir adresų daugiau… Labai daug žmonių čia negyvena, tik vasaroja, bet gavo laiškus su sąskaitomis. Tai padedame juos rasti. O taip – tai viskas labai gerai. Jau beveik… Beveik – taip reikia sakyti, kadangi dar liko keletas žmonių, kurie gyvena atokiuose kaimuose ar viensėdžiuose. Tai ten yra problemų su apmokėjimu. Bet aš manau, kad ir ten viskas išsispręs, nes tų šeimų labai nedaug“, – kalbėjo Dieveniškių seniūnė Č. Marcinkevič.

Pasak valdininkės, gyventojai labai gerai atsiliepia ir apie  UAB „VSA Vilnius“ pasirengimą reformai.

„Bendradarbiaujame labai gerai su „VSA Vilnius“. Jei reikia ir skambinam, ir rašom. Buvo susitikimai su gyventojais, susirinkimai… Ir savivaldybėje, ir čia vietoje. Dalyvavo ir savivaldybės administracijos direktorius, ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas… Iš karto sužinojome viską, gavome papildomai tų konteinerių, kurių mums reikėjo… Viskas tvarkoje, viskas gerai… Tiek galiu pasakyti“, – apie pasikeitimus mintimis dalinosi Č. Marcinkevič.

„VSA Vilnius“ atstovų teigimu, nuo reformos pradžios bene daugiausiai problemų kyla galbūt dėl to, jog gyventojai kol kas nespėjo priprasti prie naujų šiukšlių vežimo grafikų, kuriuos galima rasti seniūnijose arba vežėjo internetiniame puslapyje https://www.vsa.lt/apie-vsa/apie-mus/salcininkai/.

„Kai kurie gyventojai šiukšles iš savo valdų išgabena taip, kaip buvo įpratę anksčiau. O vežėjai juk negali vaikščioti po kiemus ir ieškoti konteinerių… Paslaugas Šalčininkų rajone teikiame nuo sausio mėnesio. Galime pasakyti, jog konteinerių skaičius ir aptarnaujamų adresų skaičius nuo tada pasipildė ir dar vis didėja. Anksčiau veždavo tik iš tų gyventojų, kurie turėjo sutartis. Dabar tiesiog įsigaliojo nauja tvarka ir visi privalo naudotis šia paslauga. O nesklandumų buvo ir gali būti – nes yra dar tokių gyventojų, kurie iki šiol nesikreipė, kažkur mes negalime privažiuoti…“, – apie vis dar pasitaikančias problemas pereinamuoju laikotarpiu kalbėjo VSA klientų aptarnavimo vadovė Indrė Šimaškė

„VSA Vilnius“ atstovės teigimu, kai kurie rajono gyventojai iki pat šiol neturėjo konteinerių, o atliekų surinkimo ir tvarkymo procese dalyvavo nelegaliai. Duomenys byloja, jog tokių šalčininkiečių galėjo būti maždaug trečdalis. Įmonė šiuo metu jau išdalino apie 7000 naujų konteinerių.

Skaičiuojama, jog vienam šalies gyventojui per metus tenka apie pusė tonos buitinių atliekų.

„VSA Vilnius“ atsiprašo gyventojų dėl galimų nesklandumų pertvarkos pradžioje. Įmonė papildė Klientų aptarnavimo telefonu specialistų gretas, tad kilus klausimų galite susisiekti telefonu: 8 800 00 888 arba elektroniniu paštu: info@vsa.lt.

UAB „VSA Vilnius” veiklą vykdo nuo 1945 metų. Bendrovė dalyvauja „Baltosios bangos” ir kitose skaidraus verslo iniciatyvose  – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2017 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog „VSA Vilnius“ yra tarp atviriausių ir skaidriausių įmonių Lietuvoje.

Šiuo metu bendrovė aptarnauja Vilniaus, Kėdainių, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų ir Alytaus raj. gyventojus. Artimiausiu metu numatyta plėtra Kaišiadorių raj.

Primename, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka Vilniaus mieste – UAB „VSA Vilnius“ nuo šiol aptarnauja centrinę Vilniaus miesto dalį – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalių ir šiaurinės Vilkpėdės seniūnijos dalies gyventojus ir įmones.

Tikslų Komunalinių atliekų surinkimo grafiką rasite Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „VASA“ interneto svetainėse https://sivasa.lt/atlieku-isvezimo-grafikai. Tereikia įvesti Jūsų pažymėto konteinerio numerį (pvz.: 13-L-302764) arba tikslų adresą.

Jeigu Jūsų konteineris dar nesužymėtas t.y. nėra lipduko su numeriu, sąraše nerandate savo adreso аrba turite kitų klausimų, prašome kreiptis į Vilniaus atliekų sistemos administratorių https://sivasa.lt/uzklausa.

Dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) apie nuo gegužės 1 d. įsigaliojusią tvarką rasite, https://sivasa.lt/naudinga-informacija-ir-nuorodos/d-u-k.

Viena iš didžiausių atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonių Lietuvoje UAB „VSA – Vilnius“ nuo balandžiopradžios Širvintų rajono namų ūkiams ir verslo subjektams išdalino per penkis tūkstančius konteinerių – kol kas tik tūkstančiu daugiau nei tai pavyko padaryti paslaugos teikėjams iki šiol.

„Dėl pasikeitusios tvarkos šiukšlės vežamos iš visų privažiuojamų teritorijų, todėl aptarnaujamų adresų ir konteinerių skaičius dar augs. Tikimasi, kad visiems, pageidaujantiems pasinaudoti atliekų surinkimo paslauga, konteineriai bus pristatyti iki gegužės vidurio. Neprivažiuojamose vietose pagal seniūnų rekomendacijas bus pastatyti 1,1 kubinio metro talpos konteineriai“,- sakė UAB „VSA Vilnius“ Širvintų rajono vadybininkas Alvydas Želnys.

Pagal naująją atliekų apskaitos dvinarę rinkliavą, patvirtintą LR vyriausybės, nuo balandžio 1 d. keičiasi paslaugos apskaita. Nuo šiol tai darys rajono savivaldybei pavaldi įmonė UAB „Širvintų šiluma“. Todėl dėl klausimų, susijusių su rinkliava už šiukšlių išvežimą, gyventojai turės kreiptis būtent į ją. Dvinarės rinkliavos pastoviąją dalį mokės visi nekilnojamo turto (NT) savininkai arba nuomininkai, o ji bus apskaičiuojama pagal NT plotą. Kintamąją dalį – tie, kurie realiai pagamina atliekas, o mokėti jiems teks pagal atliekų kiekį.

Širvintų rajono Gelvonų seniūnijos seniūnas Lionginas Juzėnas įsitikinęs, jog vietiniai gyventojai palaiko naująją tvarką, nes pagal ją prie atliekų surinkimo ir tvarkymo teks prisidėti visiems būstų savininkams ar jų nuomotojams, kurie anksčiau buvo laikomi potencialiais šiukšlintojais. Atliekomis jie dažniausiai atsikratydavo artimiausiose autobusų stotelėse ar net prie kapinaičių.
„Yra tokių kaimų, kur iš viso kokios 25-ios sodybos, o pastoviai gyvenamos tik trys. Visi kiti -atvažiuojantys. Seniūnijoje turime vietovių, kur nė vieno vietinio nėra. Aišku, tokių kaimų nedaug, bet vis tiek… Tai vietiniai gyventojai labai teigiamai vertina, kad ir vasarotojai ar miestiečiai dabar turės prisidėti prie šiukšlių išvežimo tvarkos”, – kalbėjo L. Juzėnas.
Teigiamus pasikeitimus taip pat jau pajuto ir netoliese, už keliolikos kilometrų, esančio kito Širvintų rajono miestelio – Čiobiškio gyventojai.

„Prieš mėnesį atvežė ir pastatė naujus žalius konteinerius, o po kelių dienų kažkas išsigabeno senuosius. Tie tikrai buvo neprižiūrėti, dvokiantys… Kur tai matyta, kad ant senųjų konteinerių nenugramdomais dažais užrašytos pavardės tų žmonių, kurių jau čia seniai nebėra. Tikimės, jog permainos tik į gerą“, – teigė vietinis, neseniai miestelyje su šeima įsikūręs, žmogus.
„VSA Vilnius“ atsiprašo gyventojų dėl galimų nesklandumų pertvarkos pradžioje. Įmonė papildė Klientų aptarnavimo telefonu specialistų gretas, tad kilus klausimų galite susisiekti telefonu: 8 800 00 888 arba elektroniniu paštu: info@vsa.lt.
UAB „VSA Vilnius” veiklą vykdo nuo 1945 metų. Bendrovė dalyvauja „Baltosios bangos” ir kitose skaidraus verslo iniciatyvose – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2017 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog „VSA Vilnius“ yra tarp atviriausių ir skaidriausių įmonių Lietuvoje.

Šiuo metu bendrovė aptarnauja Vilniaus, Kėdainių, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų ir Alytaus raj. gyventojus. Artimiausiu metu numatyta plėtra Kaišiadorių raj.
Kontaktai: Rasa Kruopaitė, el. paštas: media@vsa.lt

Gerbiami „VSA Vilnius“ klientai,

Informuojame Jus, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. keičiasi Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka Vilniaus mieste.

Įsigalioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė vietinė rinkliava, kurią apskaičiuos ir administruos savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA).

Penkios atliekų surinkimo zonos

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas nuo gegužės Vilniaus mieste teiks 3 vežėjai – ,,VSA Vilnius“, ,,Ecoservice“, ,,Ekonovus“, atrinkti konkurso būdu. Vilnius bus suskirstytas į penkias atliekų surinkimo zonas, kurių kiekvienai aptarnavimo zonai yra priskirtas skirtingas atliekų vežėjas.

Atliekų surinkimo zonos Vilniaus mieste nuo gegužės 1 dienos:

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos naujai patvirtintą tvarką „VSA Vilnius“ sostinėje aptarnaus šiuos gyvenamuosius rajonus (5 aptarnavimo zona): Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalis bei šiaurinę Vilkpėdės seniūnijos dalį.

Kitos aptarnavimo zonos:

1 aptarnavimo zona: Verkiai – Žirmūnai (Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys), aptarnaus „Ecoservice“.

2 aptarnavimo zona: Antakalnis – Naujoji Vilnia (Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis), aptarnaus „Ecoservice“.

3 aptarnavimo zona: Naujininkai – Paneriai (Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis, pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis), aptarnaus „Ekonovus“.

4 aptarnavimo zona: Pašilaičiai – Lazdynai (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės, Lazdynų seniūnijos), aptarnaus „Ecoservice“.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Jūsų sutartis su UAB „VSA Vilnius“ dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo galios iki š. m. balandžio 30 d. Jokių naujų sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sudaryti nereikės, nes įsigalios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė vietinė rinkliava, apie kurios dydį, mokėjimo tvarką, atsižvelgiant į Jūsų gyvenamąjį adresą, būsite informuoti tiesiogiai Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Konteinerių identifikavimas

Iki pradedant teikti paslaugas pagal naująją tvarką, kiekvienas mišrių komunalinių atliekų konteineris PRIVALO būti identifikuotas (paženklintas) specialiais lipdukais (elektromagnetinėmis žymėmis) – ženklinimą šiuo metu intensyviai vydo visų atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai. Prašome Jūsų – gyventojų, verslo įmonių – supratingumo ir bendradarbiavimo, sudarant sąlygas Jus nuo gegužės 1 dienos aptarnausiančiam atliekų vežėjui identifikuoti Jūsų konteinerį (jei tai dar nebuvo padaryta iki šios dienos).

SVARBU: Neidentifikavus Jūsų konteinerio, atliekų tvarkymo paslaugos po gegužės 1 dienos Jūsų adresu NEGALĖS BŪTI teikiamos.

Ką turėtumėte atlikti, kad ir Jūsų individualioje namų valdoje / Jūsų įmonės naudojamas konteineris būtų identifikuotas laiku?

• Konteinerių ženklinimas vykdomas tą pačią dieną kaip ir atliekų išvežimas, tačiau nebūtinai tuo pačiu metu, todėl PRAŠOME neskubėti įtraukti savo konteinerių į kiemus / į rakinamas aikšteles / sandėliukus, nors jie ir buvo ištuštinti; taip pat – neužrakinti šachtų ar kitų patalpų durų, kuriose paprastai laikomi konteineriai. Būsime dėkingi, jei atliekų vežimo dieną konteineriai būtų lengvai prieinami žymėtojams nuo 6 iki 22 val.
• Jeigu iš mūsų ar kitos atliekų vežimo įmonės gausite papildomos informacijos, kad konteineriai jūsų mikrorajone / gatvėje bus ženklinami kitą dieną nei surenkamos atliekos – prašome konteinerius išstumti už savo teritorijos vartų nepaisant to, ar jie buvo užpildyti, ar tušti.
• Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Jūsų konteinerį gali atvykti ženklinti nebūtinai mūsų įmonės darbuotojai. Kiekvienai aptarnavimo zonai yra priskirtas konkretus atliekų vežėjas, todėl Jūsų konteinerius specialiais elektroniniais lipdukais paženklins tas vežėjas, kuris ateityje ir teiks Jums mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugas.

Kas teiks paslaugas nuo gegužės 1 dienos?

Norėdami sužinoti, kuriai mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo / kurio paslaugų teikėjo aptarnavimo zonai priskirtas Jūsų adresas, taip pat – norėdami preliminariai apsiskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį, šią ir kitą aktualią informaciją apie nuo gegužės  dienos įsigaliosiančią naują atliekų tvarkymo Vilniaus mieste tvarką galite sužinoti „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ interneto svetainėje www.atliekuadministratorius.lt.

Jei konteineris liko nepažymėtas?

Jei taip nutiko / nutiktų, kad Jūsų konteineris iki gegužės 1 dienos NEBUS SPĖTAS identifikuoti dėl aukščiau išvardytų priežasčių, nors Jūsų gyvenamoji / verslo vieta priskirta mūsų įmonės aptarnaujamai teritorijai, prašome susisiekti su Jus aptarnausiančia įmone, kad būtų galimybė atvykti identifikuoti Jūsų konteinerį bei įtraukti Jūsų adresą į aptarnavimo grafiką.

Papildoma informacija:

• Dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) apie nuo gegužės 1 d. įsigaliosiančią tvarką rasite atliekuadministratorius.lt.
• VSA Vilnius“ ir kitų atliekų tvarkymo įmonių aptarnavimo grafikus galėsite rasti interneto svetainėje atliekuadministratorius.lt nuo gegužės 1 d.
• Dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo nuo gegužės 1 dienos prašome kreiptis į SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ Klientų aptarnavimo skyrių tel. 8650 04949, e. p. rinkliava@sivasa.lt arba ieškoti daugiau informacijos interneto svetainėje atliekuadministratorius.lt. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. informacija bus teikiama ir Klientų aptarnavimo skyriuje Smolensko g. 5, Vilnius.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad antrinių žaliavų surinkimo tvarka išlieka galioti – jeigu mūsų įmonė buvo atsakinga už antrinių atliekų surinkimą Jūsų adresu ir papildomos informacijos negavote, kad tvarka keitėsi – šią paslaugą teiksime ir po gegužės 1 dienos.

Tikėtina, kad pirmosiomis gegužės mėnesio dienomis gali kilti nesklandumų dėl neidentifikuotų konteinerių, neatitikimų aptarnavimo grafikuose ar įsigaliosiančių naujovių atliekų tvarkymo srityje. Labai tikimės Jūsų kantrybės, supratingumo ir bendradarbiavimo, prisidedant prie šių pokyčių atliekų tvarkymo srityje įgyvendinimo Vilniaus mieste.   

Mūsų tikslas – išlikti patikimu paslaugos teikėju vilniečiams ir jų svečiams, rūpinantis mūsų miesto švara!

UAB „VSA Vilnius“

Vasario 27 dieną UAB „VSA Vilnius”, MOLOK OY ir UAB „Kortas” pasirašė 2 metų sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ir UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru”, pagal kurią planuojama visame Vilniaus mieste iki 2020 m. įrengti ne mažiau kaip 270 stačiakampių pusiau požeminių konteinerių „MOLOK Domino“ aikštelių. Konteinerių aikštelę sudarys konteineriai skirti mišrioms komunalinėms atliekos, popieriaus, plastiko, stiklo bei maisto ir virtuvėms atliekoms skirti konteineriai.

Centrinėje Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje vykusiame viešajame konkurse dėl Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimo Vilniaus mieste UAB „VSA Vilnius”, MOLOK OY ir UAB „Kortas” laimėjo, pasiūlę mažiausią paslaugos kainą. Bendra sutarties vertė – 4,53 mln. Eur.

MOLOK pusiau požeminiai konteineriai pasižymi ekonomiškumu – didesnė konteinerių talpa lemia 15–20 proc. mažesnę atliekų išvežimo kainą, konteineriai užima nedidelį paviršiaus plotą – daugiau atliekų talpinama po žeme (į 3 m² (1,7 x 1,7 m) ploto aikštelę galima patalpinti vieną 5 m³ konteineri); saugumu – konteineriai yra sertifikuoti, atitinka kokybės (ISO 9001), aplinkos (ISO 14001), profesinės saugos ir sveikatos vadybos sistemos (OHSAS 18001) reikalavimus, yra paprasti ir saugūs naudoti – tiek klientams, tiek darbuotojams; užtikrina švarą ir higieną mieste.

Pirmieji Lietuvoje daugiau nei 350 pusiau požeminių konteinerių prieš dešimtmetį įsirengė Druskininkai, artimiausiu metu bus baigiama įrengti per 460 konteinerių aikštelių su 1,5 tūkstančio pusiau požeminių konteinerių Kaune. Netrukus tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, nes iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014– 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai skirta 70 mln. Eur.

Nuo 2018 m. balandžio 1 d. teiksime mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas ir Širvintų rajone – sutartis pasirašyta dar praėjusių metų gruodžio mėnesį 5-eriems metams. Šiuo metu baigiami vykdyti paruošiamieji darbai, gyventojams pristatomi nauji konteineriai su modernia integruota bevielio identifikavimo radijo ryšių (RFID) technologija, leisiančia fiksuoti kiekvieno konteinerio priežiūrą ir atliekų išvežimą realiu laiku, taip pat – identifikuoti ir spręsti aptarnavimo problemas.

Su šia sistema jau teikiame paslaugas Varėnos, Alytaus, Šalčininkų raj. ir Kėdainių gyventojams – dar šiais metais su šia technologija pradėsime dirbti ir Vilniuje, Kaišiadoryse, Ukmergėje.

906 kvadratinių kilometrų Širvintų rajono teritorija suskirstyta į 8 seniūnijas: Alionių, Čiobiškio, Gelvonų, Janiūnų, Kernavės, Musninkų, Širvintų ir Zibalių.

„VSA Vilnius“ direktorės Jurgitos Petrauskienės teigimu, pagrindinis pokytis gyventojams bus tas, kad anksčiau gyventojai sudarydavo tiesiogines sutartis su atliekų tvarkytoju tiesiogiai, o dabar atliekų vežėjo sutartis yra sudaroma ne su kiekvienu gyventoju atskirai, bet su savivaldybe“. Tai yra privalumas gyventojams, nes pagal naujas taisykles vežėjas privalės aptarnauti kiekvieną namų valdą, o ne pasirinkdamas klientus pagal patogų ar komplikuotą privažiavimą.

„Mūsų darbuotojams teko susidurti ir su namų valdų savininkais, kurie teigė, kad dabartinis atliekų vežėjas iki jų niekada neatvažiuodavo arba – konteinerio apskritai nebuvo gavę. Tad jiems situacija iš esmės pasikeis – konteinerius pristatėme ir tikrai atvyksime surinkti atliekų iš jų gyvenamųjų valdų“, – tvirtino Jurgita Petrauskienė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokėjimo pranešimus gyventojai gaus nebe iš atliekų vežėjo (kaip būdavo anksčiau), bet iš naujo savivaldybės paskirto atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus, t.y. UAB „Širvintų šiluma“, atsakingo už rinkliavos apskaitą ir surinkimo kontrolę bei surinktų lėšų pervedimą į Savivaldybės biudžetą.

Aptarnavimo grafikas artimiausiu metu gyventojams nebus keičiamas – kilus klausimų, darbo dienomis gyventojai galės skambinti nemokama telefono linija 8 800 00 888. Teikdami paslaugas skirtinguose Lietuvos regionuose, turime praktikos, kad visas dažniausiai kylančias problemas ar klausimus pavyksta su gyventojais operatyviai išspręsti telefonu – taupome ir gyventojų laiką, ir mūsų kaštus steigti papildomą būstinę kitame mieste.

Paslaugos Širvintų raj. apims: gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų, sodų ir garažų bendrijų kolektyvinių (bendrų) ir individualių konteinerių ištuštinimą pagal grafiką; mišrių komunalinių atliekų konteinerių ir jų aikštelių/stovėjimo vietų priežiūrą; atskirą didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą; komunalinių atliekų vežimą į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius Vilniuje; savivaldybės teritorijoje esančių ir naujų atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais; bendrų konteinerių priežiūrą, plovimą, dezinfekavimą, techniškai netvarkingų antžeminių konteinerių keitimą, remontą.

Šiuo metu bendrovė aptarnauja Vilniaus, Kėdainių, Varėnos ir Šalčininkų, Alytaus raj. gyventojus, artimiausiu metu numatyta plėtra Ukmergės ir Kaišiadorių raj. Bendrovėje – 188 darbuotojai, priklauso 58 automobiliai ir kita technika.

Vasario 27 dieną „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas pasirašė sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius nuo kovo 28 dienos.
1395 kvadratinių kilometrų Ukmergės rajono teritorija suskirstyta į 12 seniūnijų: Ukmergės miesto, Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Veprių, Vidiškių, Želvos ir Žemaitkiemio. Šių seniūnijų privačių valdų gyventojai turėtų būti pasiruošę, jog bendrovės paskirti darbuotojai aplankys kiekvieną namų valdą – inventorizuos bei sužymės konteinerius mikroschemomis.

„Veiklą pradėję bei sėkmingai tęsdami Vilniuje, Kėdainiuose, Varėnos, Šalininkų, Alytaus raj., nuosekliai įgyjame vis daugiau patirties, aptarnaudami skirtingus šalies regionus“, – sutarties pasirašymo metu sakė bendrovės „VSA Vilnius“ vadovė J. Petrauskienė. – „Rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis gyventojams nesikeičia – jis nebus perskaičiuojamas, tad pokyčių mokėjimuose gyventojams nebus. Mus gyventojai atpažins iš ryškių, oranžinės spalvos automobilių ir darbuotojų darbo rūbų, bei, žinoma – kokybiško ir operatyvaus aptarnavimo“.
Centrinėje Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje viešasis konkursas dėl komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius buvo paskelbtas 2017 metų gruodžio 28 dieną. Įmonė „VSA Vilnius“ viešąjį konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią paslaugos kainą. Paslaugų teikimo sutartis pasirašyta 5 metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti ne daugiau kaip 2 metams.

Paslaugos apima: gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų, sodų ir garažų bendrijų kolektyvinių (bendrų) ir individualių konteinerių ištuštinimą pagal grafiką; mišrių komunalinių atliekų konteinerių ir jų aikštelių/stovėjimo vietų priežiūrą; atskirą didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą; komunalinių atliekų vežimą į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius Vilniuje; savivaldybės teritorijoje esančių ir naujų atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais; bendrų konteinerių priežiūrą, plovimą, dezinfekavimą, techniškai netvarkingų antžeminių konteinerių keitimą, remontą.

„Juokaujama, kad kelininkus ir kiemsargius žiema visada užklumpa netikėtai. Siekdami, kad to nebūtų, pirmajam sniegui ruošiamės išties rimtai – sniego valymo mašina visiškai parengta darbui, smėlio/druskos mišinio šaligatvių barstymui turime pakankamai ir tikimės, jog Alytaus gyventojai įvertins mūsų pastangas“, – kalba Laurynas Kazlauskas, bendrovės „Skongalis“ direktorius. Pagal naujai pasirašytą sutartį, būtent ši Kėdainių bendrovė nuo šiol tvarkys gyvenamąją aplinką Alytaus miesto Dainavos mikrorajone. 

Pagal sutartį, šiltuoju metų laiku Dainavos mikrorajone bus šienaujami žalieji plotai (darbai skirstomi į du kokybės lygius), šalinami savaiminės kilmės augalai, krūmai, prižiūrimos gyvatvorės, kasdien surenkamos šiukšlės, lapai ir šakos, tuštinamos šiukšliadėžės, pėsčiųjų takai valomi nuo lapų ir purvo.

Šaltuoju metų laiku – šaligatvių valymas nuo sniego ir ledo, slidžių dangų barstymas smėlio/druskos mišiniu, sniego išvežimas, hidrantų atkasimas nuo sniego. Iš viso Dainavos mikrorajone „Skongalis“ prižiūri 34 tūkstančius kvadratinių metrų šaligatvių ir 128 tūkstančius kvadratinių metrų žaliųjų plotų (tai prilygsta 17 futbolo aikščių plotui).

Anot už šį projektą atsakingo Gintaro Kairio, kėdainiškė bendrovė turi ilgametę aplinkos tvarkymo patirtį, visą reikalingą techniką ir patikimų žmonių komandą, todėl darbas Alytuje nebus didelė naujovė. „Tikiuosi, mūsų darbo rezultatai lems, jog atsiras daugiau norinčiųjų, kad tvarkytume jų aplinką. Tai prekybos centrai, gyventojų bendrijos – tie ūkio subjektai, kuriems nereikia paslaugų pirkti skelbiant ilgai trunkančias viešųjų konkursų procedūras“, – kalba pašnekovas.

1. Kazlauskas sako, jog „Skongaliui“ plečiant veiklą, bendrovę domina visi šalies miestai bei rajonų centrai, kurie skelbia viešus aplinkos tvarkymo ir priežiūros konkursus.

Bendrovės „Skongalis“ veikla skaičiuojama nuo 1957 m., kai buvo įkurta Kėdainių rajono „Vietinio ūkio valdyba“. Prieš tryliką metų įmonė tapo UAB „Skongalis“, o nuo 2017 metų vasario 2 d. „Skongalis“ tapo „VSA Vilnius“ įmonių grupės dalimi. Viena didžiausių šalyje atliekų tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ veiklą vykdo Vilniuje, Varėnoje, Šalčininkuose, Kėdainiuose, o prieš mėnesį pasirašė sutartį ir su Alytaus rajono savivaldybe dėl atliekų tvarkymo šiame rajone.

Atliekų tvarkymo paslaugas Vilniuje ir kituose šalies regionuose teikianti bendrovė „VSA Vilnius“, kartu su tokiomis įmonėmis kaip „Telia“ ar „Siemens Lietuva“, yra tarp atviriausių ir skaidriausių Lietuvoje. Tai paaiškėjo atlikus skaidrų verslą vienijančios iniciatyvos „Baltoji banga“ narių vertinimą. „Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko įmonių skaidrumo analizę – kokią informaciją apie save teikia įmonės, kiek viešai žinoma apie jų etikos ir antikorupcinę politiką, akcininkus, politinių partijų rėmimo tvarką, dukterines ar asocijuotas įmones, finansus.

Tai pat įvertina kiek dėmesio skiriama kovai su korupcija bei viešam įsipareigojimui jos netoleruoti, viešai teikiamos informacijos kiekis apie įmonės struktūrą, finansinės informacijos prieinamumas – buvo vertinama viešai įmonių interneto svetainėse pateikiama informacija lietuvių kalba.

Kaip parodė beveik metus trukusio vertinimo rezultatai, atskaitingiausių Lietuvos įmonių gretose geriausiai įvertintos „Telia“, „Investors‘ Forum“, „Siemens Lietuva“, „VSA Vilnius“, „Biuro“ bendrovės. Viso buvo vertinamos 58 „Baltosios bangos“ iniciatyvai priklausančios įmonės, veikiančios maisto produktų gamybos, logistikos, atliekų tvarkymo, saugos, rinkos tyrimų, sveikatos, reklamos ir kitose srityse.

„Nuolatinis tobulėjimas ir atvirumas yra pamatinės mūsų bendrovės veiklos dalys. Tik būdami sąžiningi tiek prieš klientus, tiek prieš darbuotojus galime užsitarnauti ir išlaikyti ilgalaikį pasitikėjimą, kuris ypač svarbus nuolat besikeičiančiame atliekų tvarkymo versle. Šiuolaikiniai techniniai sprendimai ir sąžiningumas leidžia mums sėkmingai vykdyti plėtrą šalies regionuose ir plėsti savo teikiamų paslaugų ratą“, – sako Jurgita Petrauskienė, „VSA Vilnius“ direktorė.

Įmonių vertinimo metodologija paremta „Transparency International“ Sekretoriato atliekamu privataus sektoriaus skaidrumo tyrimu „Transparency in Corporate Reporting: Assessing the World’s Largest Companies“, kurio metu vertinamos didžiausios įmonės skirtingose valstybėse. Šią metodologiją „Transparency International“ Lietuvos skyrius koregavo bendradarbiaujant su tarptautine audito ir verslo konsultacijų bendrove „Deloitte“.

Šilti orai – geriausias metas atnaujinti buto, namo interjerą ar susitvarkyti gyvenamąją aplinką. Pabaigus šiuos darbus neišvengiamai liekia įvairių šiukšlių: statybinės atliekos, seni baldai, langai, durys, kilimai, radiatoriai, vaikiški vėžimėliai, kiti nereikalingi daiktai. Tiems, kurie nebenori gyventi kaip prieš du dešimtmečius ir vežti atliekas į pamiškes ar nakčia nešti prie šiukšlių konteinerių, kyla klausimų: kur dėti stambių gabaritų atliekas, kokie yra geriausi ir pigiausi teisėti būdai jomis atsikratyti? 

Pats teisingiausias būdas, nedarantis žalos aplinkai ir remontuojamo būsto savininko piniginei – nuvežti atliekas į kiekvienoje apskrityje veikiančias stambiagabaričių atliekų aikšteles, kuriose gyventojai gali priduoti didelių gabaritų ar statybines atliekas visiškai nemokamai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskirtis. Vien Kaune jų yra 8, Vilniuje – 6. Kiekvienos apskrities stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių adresai, kontaktai bei darbo laikas yra nurodyti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt.

Baudos – iki 1158 eurų

Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse tokia sistema kuo puikiausiai veikia – žmonėms net nekyla klausimų, ką daryti su senais langais, grindų plytėlėmis ar radiatoriais. Tačiau Lietuvoje vis dar įprasta rinktis pakrūmes, pamiškes ar svetimą konteinerį atliekoms atsikratyti.

Ir nors už ne vietoje paliktas atliekas, taip pat už šiukšles, kurios netelpa į konteinerius ir būna tiesiog suverčiamos šalia jų, gyventojams gresia tikrai „nevaikiškos“ baudos, nemažai vis dar linkę rizikuoti. Matyt, įkvepia tautosaka, bylojanti, jog „nepagautas – ne vagis“.

Lietuvos Administracinių teisių pažeidimo kodeksas (ATPK) numato, jog už didesnio nei vieno kubinio metro ploto užteršimą nepavojingomis atliekomis gyventojui gali būti skirta bauda nuo 173 iki 1158 eurų.

Statybiniai konteineriai nepasiteisino

Kitas racionalus būdas remontuojant būstą – specialaus didmaišio nuoma. „Remontuojant butą ar namą, kai susikaupia panaudotų grindų ar sienų plytelių, gipso kartono plokščių, senų tapetų ar kitų statybinių atliekų, galima išsinuomoti 1 kubinio metro talpos polipropileno didmaišius, į kuriuos patogu sukrauti visas statybines šiukšles. Tokio didmaišio nuoma kartu su išvežimo paslauga kainuoja apie 50 eurų“, – pataria Laurynas Kazlauskas, bendrovės „VSA Vilnius“ atliekų paruošimo perdirbimui vadovas.

Didmaišiai yra kompaktiški, lengvi, patvarūs, gali atlaikyti iki 800 kg svorį ir tinka skirtingoms atliekoms kaupti. Jie tinka mišrioms statybinėms ir griovimo atliekoms, betonui, plytoms, keramikai, nupjautai žolei, nukritusiems lapams, sodo atliekoms. Maksimalus laiko tarpas nuo didmaišio paėmimo iki išvežimo dienos – kalendorinis mėnuo.

1. Kazlausko teigimu, statybinių atliekų konteinerių statymas prie daugiabučių nepasiteisino, nes už jo nuomą 60 – 80 eurų sumoka vieno buto, kuriame atliekamas remontas, gyventojas, tuo tarpu šiukšles į tokį konteinerį mikliai sumeta visos laiptinės ar net viso namo gyventojai.

Nelegalai kursuoja į pamiškes

Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuoe miestuose bene didžiausi aplinkos teršėjai yra nelegalūs atliekų išvežėjai. Portaluose apstu besiskelbiančių, jog pigiai išveža atliekas, statybinį laužą iš gyventojų. Šios paslaugos kainos priklausomai nuo atliekų kiekio prasideda nuo 20 eurų.

Oficialūs atliekų tvarkytojai ne tik išrašo ir sąskaitas – faktūras, bet ir turi atliekų tvarkymu leidžiančius užsiimti dokumentus. Pridavęs atliekas tokiam vežėjui, gali būti tikras, kad jos bus tinkamai sutvarkytos. Tačiau šių tvarkytojų paslaugos brangesnės nei „nelegalų“.

„Nelegalai“ atliekas veža į apleistas fermas, nebeveikiančių gamyklų teritorijas arba į pamiškes. Jiems  kito kelio nėra: jeigu vežtų priduoti atliekų perdirbėjams, nieko neuždirbtų, nes už atliekų sutvarkymą reikia mokėti. Nei įprastų statybinių, gerokai brangiau kainuoja pavojingų atliekų – lakų, dažų, skiediklių, valiklių, klijuotų, lakuotų baldų – sutvarkymas ir utilizavimas.

Todėl „nelegalai“ rizikuoja – verčia atliekas kur pakliūva. Už šią veiklą nelegalūs atliekų surinkėjai ir vežėjai gali būti baudžiami nuo 289 iki 868 eurų bauda.

Pažeidėjus reikia skųsti

Svarbu žinoti, jog ir patys gyventojai, priduodantys atliekas nelegalią veiklą vykdantiems atliekų išvežėjams rizikuoja būti nubausti: pagal ATPK atlygintinas ar neatlygintinas atliekų perdavimas asmenims, neturintiems teisės surinkti, vežti ir apdoroti atliekas užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 eurų. Jeigu aplinkosaugininkai šiukšlių krūvoje miške rastų dokumentus, korespondenciją, adresą, atliekų savininką identifikuojančius pirkimo kvitus ar kitus šiukšlintojo duomenis, jam tektų gerokai patuštinti piniginę.

Matyt, nuo sovietmečio vis dar gajus mąstymas atliekas pilti ten, kur papuola – esą vis tiek kažkas išveš ir sutvarkys. Iš tiesų, už tokių atliekų sutvarkymą moka bendrija iš visų gyventojų surinktų pinigų ir sutvarkyti tokius spontaniškai atsiradusius sąvarytus kainuoja brangiau nei aptarnauti konteinerius. Vadinasi, šiukšlintojai tiesiog naudojasi visų mūsų – tos savivaldybės gyventojų – sumokėtais pinigais.

Būdas kovoti su tokiais – tai nepakantumas ir pranešimai tvarkos sergėtojams, kaip tai daroma Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Vokietijoje tik pabandyk išmesti kokį daiktą ne vietoje, kaip mat sulauksi pareigūnų dėmesio, kuriems apie šiukšlinimą bus pranešęs neabejingas kaimynas ar praeivis. Nors Lietuvoje toks „skundimas“ kažkodėl vis dar laikomas blogo tono požymiu, tačiau gamtos, gyvenamosios aplinkos teršėjus reikia filmuoti, fotografuoti, viešinti ir nedvejoti pranešti pareigūnams.

Nebenaudojamą buitinę techniką – televizorius, monitorius, kompiuterius, mikrobangų krosneles – reikėtų ne išmesti, bet atiduoti į elektronikos supirkimo vietas. Taip nebus teršiama gamta ir papildomai galima uždirbti net ir vieną kitą eurą.

Atliekų tvarkytojai siūlo sprendimus Vilniaus valdžiai: kaip galėtų keistis sostinės veidas

„Skaudu nuolat klausytis, kai sostinę tiek patys gyventojai, tiek užsienio svečiai nuolat kritikuoja dėl miesto veidą darkančių įvairių spalvų ir formų atliekų konteinerių. Todėl mes ėmėmės to, ko iš tiesų turėtų imtis apie miesto grožį galvojanti Vilniaus valdžia – pateikėme pavyzdžius, kaip galėtų atrodyti Vilnius dabartinius konteinerius pakeitus pusiau požeminiais“, – sako Jurgita Petrauskienė, atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ direktorė.    

Pasirinktose sostinės vietose buvo nufotografuoti atliekų konteineriai ir virtualiai pakeisti pusiau požeminiais Suomijos gamintojo „Molok“ konteineriais.

„Daugumai vilniečių tikrai rūpi, kaip atrodo jų miestas. Todėl būtent savivaldybė labiausiai turėtų rūpintis miesto estetika ir skirti investicijų patrauklesnių bei patogesnių pusiau požeminių konteinerių įsigijimui – kad Vilnius stotų į vieną gretą su kitomis moderniomis Vakarų Europos sostinėmis, kuriose mums įprastų „varpelių“ nebepamatysi“, – kalba J. Petrauskienė.

Anot jos, pirminė investicija į pusiau požeminius konteinerius yra didesnė nei į antžeminius, tačiau jau po 5 eksploatavimo metų pusiau požeminiai konteineriai įgyja investicinį pranašumą, kuris vis didėja metams bėgant.

Paskaičiuota, jog retesnis ir greitesnis pusiau požeminių konteinerių eksploatavimas, didesnė jų talpa lemia net 15–20 proc. mažesnę atliekų tvarkymo kainą. Taip pat ištuštinti pusiau požeminį konteinerį gali vienas šiukšiavežio vairuotojas, naudodamasis distancinio valdymo pultu, jam nebereikia vieno ar dviejų pagalbininkų – tai irgi mažina bendrus aptarnavimo kaštus.

Daugiau nei du dešimtmečius nuo tada, kai buvo pradėti gaminti pusiau požeminiai konteineriai, jie tarnauja visur: nuo Kanados, kur spaudžia 30 laipsnių šaltis, iki Namibijos, kur tvoskia didesnis nei 30 laipsnių karštis.

Pirmieji Lietuvoje daugiau nei 350 pusiau požeminių „Molok“ konteinerių dar 2007 m. įsirengė Druskininkai. „Dabar ir patys druskininkiečiai, ir kurorto svečiai džiaugiasi visiškai kitokia miesto estetika ir švara bei sako neįsivaizduojantys, kad kurorte riogsotų mums vis dar įprasti atžeminiai konteineriai“, – kalba pašnekovė.

Tokio tipo konteineriai itin populiarūs Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui Suomijos mieste Tamperėje, kuriame gyvena tris kartus mažiau žmonių nei Vilniuje, įrengta 2800 pusiau požeminių konteinerių. Palyginimui Vilniuje – pusiau požeminių konteinerių įrengta vos apie 400 – 500.

Vis dėlto tikėtina, kad jau greitai tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, kadangi iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014 – 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai bus skirta 70 mln. Eur.

Įrengiant pusiau požeminius konteinerius, net 60 procentų talpos yra užkasama po žeme. Dėl to šiukšlės yra geriau slegiamos, jų telpa daugiau, atliekų neištąso gyvūnai ar asocialūs asmenys.  Skirtingai nei metaliniai konteineriai, šie aptarnaujami tyliai, visiškai nekelia triukšmo, tad galima dirbti ir naktį, ir anksti ryte, netrikdant gyventojų ramybės. Aptarnauti tokius konteinerius patogu net ir tuo atveju, jeigu jie užstatyti automobiliais daugiabučio kieme. Šiukšliavežio kranas iš konteinerio ištraukia maišą, kurio turinys, patraukus virvę, pro dugną subyra į atliekų surinkimo mašiną.

Kinija, kuri pastaruoju metu tapo didžiausia pusiau požeminių konteinerių rinka, yra ir puikiausia patikimumo bandymų laboratorija. Iškalbingas pavyzdys: jeigu Suomijoje konteinerį reikia ištuštinti kartą per dvi savaites, Kinijoje – 3 kartus per dieną. Nepaisant tokio intensyvaus naudojimo, suomiai paskaičiavo, kad per metus vienam konteineriui reikalingų atsarginių detalių kaina vidutiniškai siekia vos 5,4 euro.

Vizualizacijose: dabartiniai atliekų konteineriai Vilniaus centre (kairėje) ir galimas sprendimas.

Papildoma informacija: Mindaugas Grinius, 8-698 41212