Šil­dy­mo se­zo­no metu in­di­vi­dua­lių na­mų sa­vi­nin­kų, apšildymui naudojančių malkas ar durpių briketus, namų vadose susidaro nemažas pelenų kiekis. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad pil­ti pelenus į miš­rių ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rį tiesiai iš židinių, šildymo krosnelių DRAUDŽIAMA. Į konteinerį galima mesti tik šaltus ir į plastikinius maišus papildomai supakuotus, maišeliuose užrištus pelenus.

Kodėl?

Tiesiai iš židinių, šildymo krosnelių supilti karš­ti ar šil­ti pe­le­nai ga­li su­kel­ti gais­rą, taip pat – pelenais užteršiamos kitos konteineryje sukauptos mišriosios komunalinės atliekos. Pelenai priklauso tų atliekų tipui, kurių negalima perdirbti ar pakartotinai panaudoti.

Pelenai – vertinga trąša

Medžio pe­le­nuo­se yra ka­lio, kal­cio, fos­fo­ro, ge­le­žies, cin­ko, man­ga­no, mo­lib­de­no, mag­nio, taip pat si­li­cio, va­rio, švi­no – iš vi­so net 30 mak­ro ir mik­roe­le­men­tų. Tai pui­ki dir­vo­že­mio pra­tur­ti­ni­mo ir rūgš­tin­gu­mo ma­ži­ni­mo prie­mo­nė. Šal­tuo­ju se­zo­nu, de­gi­nant mal­kas, ga­li­ma su­kaup­ti pa­kan­ka­mą pele­nų kie­kį, kad bū­tų ga­li­ma pavasarį patręšti dir­vo­že­mį – ypač, jei dirva rūgšti; taip pat – kompostui barstyti, naikinti įvairius vabzdžius, sraiges, medžio pelenais barstant aplink augalus.

Atkreipkite dėmesį, kad durpių briketų pelenai dirvožemio tręšimui ir rekultivavimui (dirvožemio kokybės atstatymui) NETINKA, augalams tokie pelenai gali netgi pakenkti.