Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ pastebi, kad per pastaruosius 3-5 metus antrinių žaliavų konteineriuose akivaizdžiai sumažėjo PET butelių ir laikraščių, tačiau padaugėjo kitų spausdintų leidinių ir skardinių. Taip pat daugėja beverčio plastiko atliekų – tokio, kuris negali būti perdirbamas.

„Vartojimo ir gamybos tendencijos atsispindi ir atliekų struktūroje. Prieš porą metų uždraudus prekybą stipriaisiais alkoholiniais gėrimais didesniuose nei 1l talpos PET buteliuose, jų kiekiai antrinių žaliavų konteineriuose sumažėjo iki 5 procentų. Tiesa, šį sumažėjimą kompensavo ūgtelėjęs skardinių atliekų kiekis. Taip pat konteinerių turinys patvirtina tendenciją, kad mažėja laikraščių paklausa – jų aptinkame net 10-15 proc. mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau įdomu, kad apskritai spaudos atliekų nemažėja, o daugėja įvairių lankstinukų, bukletų, prekių katalogų ir žurnalų“, – teigė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Tonos beverčio plastiko

„VSA Vilnius“ fiksuoja, kad plastikui skirtuose geltonuosiuose rūšiavimo konteineriuose padaugėjo atliekų, kurios pagamintos iš itin žemos kokybės plastiko. Bendrovė randa nereikalingų produktų, įrankių ar žaislų, kurie pagaminti iš plastikinių gaminių ar lydinių, kurie negali būti perdirbami. „Kai kurias šių atliekų netgi sunku pavadinti plastiku. Kokybišką plastiką panaudoti galima ne tik antrąkart, bet perdirbti jį kelias dešimtis kartų, tuo tarpu tai, ką randame konteineriuose, dažnai gali būti tinkama tik deginimui“, – sakė L. Kazlauskas.

Jis mano, kad daug tokių žemiausios medžiagų kokybės gaminių atkeliauja iš šiuolaikinės pramonės tėvynės – Kinijos. „Toks plastikas net nebūna pažymėtas. O kokybiškesnių produktų gamintojai paprastai nurodo naudojamo plastiko tipą – HDPE, PP ar kitą, kuris yra svarbus rodiklis rūšiavimui ir tolimesniame perdirbimo procese“, – aiškino L. Kazlauskas.

Keičia plastikinius langus

Kalbėdamas apie atliekų tendencijas šalyje „VSA Vilnius“ atliekų rūšiavimo ekspertas pastebi, kad pastaruoju metu atliekų tvarkytojai konteineriuose ar šalia jų dažniau aptinka plastikinių langų.

„Plastikinių langų mada Lietuvoje atkeliavo prieš dvi dešimtys metų, tad dalis jų atgyveno savo ciklą ir gyventojai juos pradėjo keisti. Gyventojams verta žinoti, kad plastikinius ar medinius langus su rėmais gyventojai turėtų mesti ne į buitinių atliekų konteinerius, o pristatyti į stambiagabarites aikšteles“, – aiškino L. Kazlauskas.

Pasak jo, plastikiniuose languose naudojamas plastikas gali būti perdirbamas ir medžiagos grąžinimo į gamybos procesą. Tačiau stiklas nėra perdirbamas ir laikomas pavojinga atlieka.

Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ pastebi, kad rudenį į buitinių atliekų konteinerius gyventojai išmeta itin daug žaliųjų atliekų – įvairių rudens gėrybių, lapų bei šakų. Vežėjai šių rūšiuotinų ir kompostuojamų atliekų randa ne tik sodų bendrijų, bet ir daugiabučių mikrorajonų buitinių atliekų konteineriuose.

„Mūsų Vilniuje aptarnaujamuose buitiniuose konteineriuose atliekų šį rudenį padaugėjo bemaž 10 procentų. Šį augimą lėmė žaliosios atliekos. Jas gyventojai dažnai išmeta į buitinį konteinerį ir tada jos keliauja į sąvartyną, nors taip neturėtų būti – žaliąsias atliekas galima atskirti ir panaudoti paverčiant trąša“, – sakė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo vadovas Martynas Surplys.

Remiantis įstatymais, gyventojai turėtų atskirti žaliąsias atliekas ir pristatyti jas į kompostavimo aikšteles. Nors tai vienintelis legalus atsikratymo žaliosiomis atliekomis būdas, ši tvarka realybėje nelabai veikia. „Daugiabučių gyventojams atskirti ir žaliąsias atliekas vežti į vienintelę veikiančią kompostavimo aikštelę nėra patogu, todėl dauguma jų nugula buitinių atliekų konteineriuose. Tiesa, privačių namų teritorijose, mūsų vertinimu, žaliosios atliekos galėtų būti atskiriamos dažniau“, – sakė M. Surplys.

Pasak jo, atskirti ir kompostuoti žaliąsias atliekas gyvenantiems privačiose valdose naudinga, nes iš jų gaunama puiki trąša. Kad paskatintų gyventojus tai daryti, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras nemokamai suteikia 800 litrų talpos kompostavimo dėžes.

Vasaros ir rudens sezono metu privačių gyvenamųjų namų kvartalams ar sodų bendrijoms „VSA Vilnius“ taip pat siūlo užsisakyti žaliųjų atliekų konteinerį, talpinantį 4-7 kub. metrus atliekų, kad į jį galėtų mesti atliekas visi bendrijos gyventojai.

„Vilniuje yra bent keletas tokių pavyzdinių bendrijų, kurios tvarkingai tvarko žaliąsias atliekas, jas atskiria, o mes jas nuvežame į kompostavimo aikštele, kur atliekos virsta naudinga trąša ir vėliau yra parduodamos“, – aiškino M. Surplys.

Jis prognozuoja, kad žaliųjų atliekų buitiniuose konteineriuose pradės mažėti nuo lapkričio mėn. pradžios.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. liepos 21 d. išduotas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-57, kuriuo remiantis yra didinami statybinių atliekų surinkimo ir išvežimo kaštai.

Bendrovė, būdama atliekų tvarkymo operatoriumi ir vykdydama privalomus nurodymus, toliau aptarnauja atliekų turėtojus vykdant tiesiogiai su atliekų turėtojais sudarytas sutartis, tačiau pasikeitusi situacija dėl mišrių statybinių atliekų tiesiogiai lemia pasikeitusius statybinių atliekų tvarkymo įkainius statybinių atliekų turėtojams. Atsižvelgiant į tai, jog esamas įkainis negali padengti atliekų tvarkymo išlaidų, nuo 2014 m. liepos 28 d. statybinių atliekų turėtojams taikomi išvežamų statybinių atliekų tvarkymo įkainiai yra adekvačiai perskaičiuojami. 

Atkreipiame dėmesį, jog atliekų turėtojams statybines atliekas yra privaloma rūšiuoti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės. Pasikeitusi situacija rinkoje taip pat sąlygoja, jog už išvežamas nerūšiuotas ar kitomis atliekomis užterštas atliekas, būtent: betonas, gelžbetonis (kodas: 17 01 01), plytos (kodas: 17 01 02); čerpės ir keramika (kodas: 17 01 03); betono plytų čerpių ir keramikos gaminių mišiniai (kodas: 17 01 07);  medienos atliekos (kodas: 17 02 01); gruntas ir akmenys (kodas: 17 05 04); statybinės atliekos, turinčios azbesto (kodas: 17 06 05*); didžiosios atliekos (kodas: 20 03 07); statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (lengvos statybinės statybinės atliekos) (kodas: 17 09 04); mišrios komunalinės atliekos statybvietėje (kodas: 20 03 01); naudotos padangos (kodas: 16 01 03); kitaip neapibrėžtos atliekos (pakuotės) (kodas: 20 09 99), atliekų turėtojams bus taikomas papildomas rūšiavimo mokestis individualiai. Mokestis bus apskaičiuojamas įvertinus atliekų rūšį, jų kiekį ir pan. objektyvias aplinkybes.

Dėl papildomos informacijos

kreipkitės žemiau nurodytais kontaktais:

UAB „VSA Vilnius”

Lentvario g. 15, LT-02300 Vilnius

Tel. nr.: (8-700) 70001

Faks. (8-5) 246 1477

saskaitos@vsa.lt

Gegužės mėnesį elektroninės sąskaitos „VSA Vilnius“ klientams bus pateikiamos naujame moderniame „InvoicePortal“ internetiniame tinklalapyje. Ši naujovė leis patogiau peržiūrėti, saugoti ir pasiekti bendrovės išrašytas elektronines sąskaitas. Naudotis elektronine sąskaitų sistema „VSA Vilnius“ pradėjo dar 2010 metais.

„Naujoji platforma pakeitė keturis metus naudotą „Litas prie lito“ elektroninę sistemą. „Invoiceportal“ – tai modernesnė pastarosios sistemos versija, kuri, tikimės, mūsų klientams patiks dar labiau. Čia jie visas sąskaitas ras viename lange, tad sąskaitomis disponuoti galės greitai ir patogiai. Su naująja sistema klientai galės lengvai prie paskyros pridėti kitus gavėjus, keisti laiškų būseną, rašyti komentarus ir atlikti kitus interaktyvius veiksmus“, – sako „VSA Vilnius“ mokėjimų kontrolierė Indrė Simaškė.

Funkcionali „InvoicePortal“ elektroninė sąskaitų sistema jau veikia daugiau nei 70 pasaulio šalių. Ji padeda ne tik tausoti aplinką, bet ir taupyti kliento laiką. „Perėjimas prie elektroninės sąskaitų sistemos visada yra naudingas aplinkai – per pastaruosius ketverius metus visi kartu sutaupėme daugiau nei 460 tūkst. popieriaus lapų, kurių būtų prireikę siųsti sąskaitoms. Vien pagaminti tokiam kiekiui popieriaus reikia apie 60 medžių. Čia išlošia ir klientai – jiems nereikia kaupti sąskaitų stalčiuose – dabar jos tvarkingai nugula vienoje internetinėje erdvėje. Su naująja sistema klientai sutaupys ir laiko, nes jiems nereikės atidarinėti elektroninių nuorodų ar sąskaitų siųstis į kompiuterį“, – tikina I. Simaškė.

Kaip prisijungti?
Pirmą kartą jungiantis prie „InvoicePortal“ sistemos „VSA Vilnius“ kliento prisijungimo vardu taps jo el. pašto adresas, o slaptažodis liks toks pat, koks buvo naudojamas anksčiau jungiantis prie „Litas prie lito“ sistemos. Prisijungus, rekomenduojama pakeisti slaptažodį. Išbandyti naująją sistemą galima čia: https://secure.invoiceportal.com

Naujiems „VSA Vilnius“ klientams, kurie anksčiau nesinaudojo „Litas prie lito“ elektronine sąskaitų sistema, reikės užsiregistruoti.

Jei kiltų klausimų ar turėtumėte kitų komentarų dėl naujos sistemos veikimo, maloniai kviečiame kreiptis el. paštu saskaitos@vsa.lt.

„InvoicePortal“ – tai globalus elektronių sistemų tinklas, veikiantis daugiau nei 70 pasaulio šalių. Daugiau nei 10 metų tobulinta sistema gali pasiūlyti itin patogius ir inovatyvius sprendimus. Visas sąskaitas galima pasiekti internetu 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Šiukšlių išvežimas Vilniuje: kaip sutaupyti?

Turbūt pastebėjote, kad mūsų aplinkoje šiukšlių susidaro vis daugiau. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys taip pat liudija, kad šiukšlių Lietuvoje sparčiai daugėja – kasmet po 10-14 kg vienam šalies gyventojui. Šiuo metu per metus lietuviui tenka apie 420 kg šiukšlių.

Su augančiais šiukšlių kiekiais valdžios institucijos bando kovoti didindamos sąvartynų mokesčius – dėl to šiukšlių išvežimas Vilniuje ir kituose miestuose brangsta. Tuo tarpu gyventojams, bendrijoms ir organizacijoms tenka ieškoti efektyviausių būdų, kaip sutaupyti lėšų. „VSA Vilnius“ specialistai pateikia keletą patarimų, kurie padės Jums sutaupyti.

Skatina rūšiuoti šiukšles Vilniuje

Pirmas ir pats paprasčiausias atsakymas norint taupyti pinigus, skirtus šiukšlių išvežimui – rūšiavimas. Išrūšiuotos atliekos, įmestos į rūšiavimo konteinerius, yra išvežamos nemokamai, nes jos panaudojamos antrąkart. Tad kuo daugiau šiukšlių išrūšiuosite, tuo mažiau jų nuguls buitinių atliekų konteineriuose, kurių išvežimas yra apmokestinamas ir laikas nuo laiko, augant sąvartyno mokesčiams, vispabrangsta.

„Labiausiai sutaupyti padeda stiklo ir popieriaus atliekų rūšiavimas, nes jos savo svoriu yra vienos sunkiausių antrinių žaliavų. Stiklą gyventojai rūšiuoja gana neblogai, o popierių, nors jį lygiai taip pat paprasta rūšiuoti – prasčiau. Galbūt galvojama, kad popierius greitai suyra ir nekenkia gamtai. Žinoma, plastikas gamtai kenksmingesnis, tačiau kartu jis yra kur kas lengvesnė atlieka. Dėl šios priežasties didžiausias sutaupymas galimas pradėjus nuo bendro šiukšlių srauto atskirti popierių, kuris ir sunkus, ir rūšiuojamas gana vangiai“, – sakė ,,VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

L. Kazlausko teigimu, „VSA Vilnius“ klientų patirtis parodė, kad gyventojai, pradėję rūšiuoti šiukšles Vilniuje, lėčiau užpildė savo konteinerius buitinėmis atliekomis, todėl galėjo paretinti komunalinių atliekų išvežimo dažnį ir tokiu būdu sumažinti išlaidas už šiukšlių išvežimą net iki 25 procentų.

„Pernai individualių savininkams nemokamai išdalinome per 4 tūkst. vienetų rūšiavimo konteinerių, kuriuos gyventojams skyrė Vilniaus miesto savivaldybė. Ir dauguma jų iškart pajuto piniginę rūšiavimo naudą. Nors dar ne visi individualių namų savininkai gavo konteinerius, nes savivaldybė skyrė ribotą jų kiekį, tačiau gyventojai ir patys gali nusipirkti rūšiavimo konteinerius, kuriuos mes išvešime nemokamai. Klientai taip pat gali pasinaudoti ir nemokama rūšiavimo priemone – mes nemokamai suteikiame spalvotus rūšiavimo maišus, į kuriuos reikia sumesti išrūšiuotas šiukšles“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Daugiabučiams verta kurti bendrijas

Individualių gyventojų savininkai greitai pajuto rūšiavimo naudą, tačiau rūšiuojantys daugiabučių namų gyventojai tokio staigaus efektyvumo pastebėti negali, mat čia įkainius nustato savivaldybė ar namų ūkio administratorius, kuris paprastai taiko maksimalų tarifą gyventojams. Pasak L. Kazlausko, vienintelė išeitis gyventojams – būti aktyviems ir patiems steigti savarankišką bendriją.

„Sudarę sutartį su šiukšlių išvežimo bendrove tiesiogiai, gyventojai moka tik už tas šiukšles, kurias patys sugeneravo, t.y. už konkretų atliekų svorį. Tuomet bendrijos nariams rūšiuojant iškart komunalinių atliekų svoris mažėja ir atitinkamai sumažėja išlaidos. Todėl gyventojams naudinga kurti savarankišką bendriją ir sudaryti tiesiogiai sutartį su atliekų vežėju. Turime puikų pavyzdį Vilniaus Pilaitės mikrorajone. Čia 50 butų ir 4 komercinių patalpų savininkai suformavo savarankišką bendriją, kuri, pasirašiusi sutartį su „VSA Vilnius“, dabar už šiukšlių išvežimą moka net 32 proc. mažiau“, – teigė „VSA Vilnius“ atstovas. Jis priduria, kad „VSA Vilnius“ specialistai mielai dalyvauja daugiabučių namų bendrijų susirinkimuose ir konsultuoja gyventojus dėl to, kiek būtų galima sutaupyti konkrečiai bendrijai sudarius tiesioginę sutartį su atliekų vežėju.

Svarbu paminėti, kad rūšiavimas nėra vienintelis sprendimas bendrijoms, norinčioms mažinti šiukšlių išvežimo Vilniuje kainą. Jau minėta Vilniaus Pilaitės mikrorajono bendrija pasinaudojo ,,VSA Vilnius“ pasiūlymu ir įsirengė pusiau požeminius,,Molok“ konteinerius.Tokie konteineriai yra puiki alternatyva efektyviausio atliekų tvarkymo sprendimo ieškančioms savarankiškoms bendrijoms, mat pusiau požeminių konteinerių aptarnavimui skirtos išlaidos sumažėja apie 15 procentų.,, Vienas tokios rūšies konteineris talpina net iki 5 kub. metrų atliekų – dėl tokio tūrio šiukšlės natūraliai susislegia ir konteineris užpildomas lėčiau. Praktika rodo, kad paprastai bendrijoms, įsidiegusioms mūsų pusiau požeminius ,,Molok“ konteinerius, jie atsiperka per apytiksliai 2 metus“, – teigė L. Kazlauskas.

Pusiau požeminis konteineris ne tik padeda sutaupyti pinigus, tačiau užtikrina ir kur kas aukštesnes higienos normas: jo dangtis sandarus, tad kvapų į aplinką beveik nesklinda, be to, šiukšlių neišdarko vėjai, gyvūnai ar asocialūs asmenys. Šie konteineriai iškraunami kranu per atstumą, o tai yra labai patogu nedideliuose daugiabučių kiemuose, kur konteineriai dažnai užstatomi gyventojų automobiliais ir šiukšlių išvežimas tampa problematiškas.

Vis dažniau rūšiuoja ir verslo įmonės

Šiukšlių rūšiavimo nešama nauda įsitikina ne tik Vilniaus bendrijos ir individualių namų savininkai. Dauguma verslo įmonių, kurios pasirašo šiukšlių išvežimo Vilniuje sutartis, taip pat pradeda rūšiuoti atliekas. Ir tai nėra tikadministracinį darbą dirbančios įmonės, kuriose pastatomos nedidelės talpos kartoninės atliekų rūšiavimui skirtos dėžės: dažna gamybinė įmonė taip pat pasirenka rūšiavimo galimybę ir tokiu būdu sumažina savo išlaidas. Gamybinėms įmonėms rūšiuoti paprasta, mat jose susidaro itin daug rūšiuojamų atliekų: popierinių, stiklo ar plastikinių pakuočių, kurias atskirti nuo kitų šiukšlių nėra sudėtinga.Tad rūšiavimo sprendimai padeda sumažinti sąnaudas šiukšlių išvežimui Vilniuje ir verslo kompanijoms.

Atliekų surinkimo įmonė “VSA Vilnius” atsisako popierinių PVM sąskaitų-faktūrų. Bendrovė savo klientams – gyventojams ir organizacijoms – pradėjo išrašinėti ekologiškas elektronines sąskaitas, kurių nei siuntėjas, nei gavėjas neprivalo atsispausdinti popieriuje.

Daugybė įmonių, siekdamos išvengti pašto išlaidų, sąskaitas klientams siunčia el. paštu, tačiau pagal įstatymus, taip išsiųstos sąskaitos vis tiek turi būti atspausdintos.

“Iki šiol per metus išsiųsdavome apie 115 tūkst. sąskaitų, tam sunaudodavome apie toną popieriaus”, – sakė Jurgita Petrauskienė, UAB “VSA Vilnius” generalinė direktorė. Tokiam kiekiui popieriaus pagaminti, reikia nukirsti 17 didelių medžių.

“Paradoksalu, tačiau mes, atliekų vežėjai, rinkdami kitų šiukšles patys esame reguliarūs teršėjai, kiekvieną mėnesį išplatinantys tonas makulatūros”, – sakė p. Petrauskienė. Jos paskaičiavimais, vien tik visų Lietuvoje veikiančių atliekų vežėjų per metus išrašomos popierinės sąskaitos-faktūros svertų apie 25 tonas.

Siunčiant sąskaitas el. paštu, jų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas neužtikrinamas taip, kaip reikalauja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, taigi jos nelaikomos elektroninėmis priemonėmis išrašytomis sąskaitomis ir negali būti saugomos tik elektronine forma.

Tuo tarpu elektroninių sąskaitų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas saugiu elektroniniu parašu, kuris yra grindžiamas kvalifikuotu sertifikatu. Įmonės gali ne tik pateikti elektronines sąskaitas internetu, bet ir saugoti jas elektroninėmis priemonėmis visą įstatymų numatytą laikotarpį (Lietuvoje jis siekia 10 metų). Tai sudaro sąlygas sąskaitų siuntėjui ir gavėjui visiškai atsisakyti popierinių sąskaitų spausdinimo ir jų archyvavimo.

Per pirmąjį mėnesį atsisakyti popierinių sąskaitų sutiko 30 proc. “VSA Vilniaus” klientų. Bendrovė siekia, kad iki metų pabaigos ekologiškomis sąskaitomis naudotųsi didžioji dauguma jos paslaugų gavėjų.

Bendrovės “VSA Vilnius” naudojamą sistemą  sukūrė Nyderlandų įmonė “Anachron”, Europos el. sąskaitų sprendimų lyderė. Sistemą įdiegė ir aptarnauja “Anachron” partnerė Lietuvoje UAB „Litas prie lito“.

„Sąskaitų siuntėjas atsiunčia sąskaitų duomenis saugiu kanalu į sistemą, čia sąskaita suformuojama ir pateikiama internetu klientui. Sąskaitas siunčianti įmonė sumoka nedidelį prijungimo mokestį ir toliau moka tik už siunčiamas sąskaitas. Nereikia įsigyti nei programinės, nei techninės įrangos”, – sakė Audronė Sagaitytė, UAB “Litas prie lito” verslo plėtros vadovė.

Papildoma informacija:

Išrašant elektroninėmis priemonėmis PVM sąskaita faktūra turi atitikti reikalavimus, nustatytus Elektroninėmis priemonėmis išrašomų ir/ar gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų naudojimo taisyklėse, patvirtintose VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VA-82.